Daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės, kaina augo 21%
Birželio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 92 Eur/MWh. Tai 21% daugiau nei gegužę, kai kaina buvo 76 Eur/MWh, skelbia elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.
Visgi šių metų birželio elektros kaina buvo 8% mažesnė nei pernai ir 143% mažesnė nei užpernai.
„Nors įprastai Lietuvoje didžiausias elektros suvartojimas būna fiksuojamas ryte ir vakare, tačiau birželį ši tendencija pasikeitė. Dėl karščių ir augusio poreikio vėsintis didžiausias suvartojimas vasarą fiksuojamas link vidurdienio“, – pranešime komentuoja Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Pasak jos, padidėjusią elektros paklausą birželį užtikrino šiluminės elektrinės. Vasarą Lietuvoje vidutinė vėjo jėgainių gamyba yra nedidelė, o saulės generacija vakarais irgi slopsta.
„Taip pat trūksta pigesnės elektros importo pralaidumų iš Skandinavijos: vis dar neveikia „EstLink 2“ elektros jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o dėl aukštų temperatūrų antroje birželio pusėje buvo apriboti „NordBalt“ jungties pralaidumai. Karščiausiomis dienomis maksimali prekyba su Švedija siekdavo apie 500 MW iš įprastai prieinamų 700 MW“, – komentuoja ji.
„Litgrid“ atstovės teigimu, birželį prasidėjo naujas etapas elektros prekyboje. Birželio 13-ąją elektros rinką papildė 3 nauji einamosios paros aukcionai. Jų veikimo principas panašus į kitos paros (angl. day ahead) aukcioną, tačiau jie vyksta arčiau realaus prekybos elektra laiko ir sukuria rinkos dalyviams alternatyvą toliau veikiančiai nuolatinei einamosios paros prekybai.
„Augant kintamos generacijos ir vartojimo pajėgumams – saulės, vėjo elektrinių ar kaupiklių galiai – auga ir rinkos dalyvių poreikis operatyviai keisti savo gamybos ir pardavimo planus. Per antrą birželio pusę visuose trijuose einamosios paros aukcionuose Lietuvoje suprekiauti kiekiai siekė 3 GWh, laikui bėgant šie įrankiai, turėtų populiarėti, o prekybos kiekiai augti“, – aiškina ekspertė.
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina išliko didžiausia Baltijos jūros regione ir siekė 105,5 Eur/MWh. Didžiausias kainos pokytis fiksuotas šiaurinėse Skandinavijos prekybos zonose, kur elektros kainos augo apie 40% – nuo 15 Eur/MWh iki 21 Eur/MWh.
Vertinant gamybą, Lietuvoje per birželį buvo pagaminta 592 GWh elektros energijos – 7% mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 638 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 65% šalies elektros energijos suvartojimo.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, saulės jėgainės birželį gamino daugiausia – apie 40% visos Lietuvos gamybos. Jų generacija, palyginti su geguže, išliko stabili ir siekė apie 235 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo ketvirtadaliu, nuo 201 GWh iki 150 GWh. Hidroelektrinių generacija taip pat sumažėjo 25%, nuo 87 GWh iki 65 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba augo 15%, nuo 81 GWh iki 92 GWh. Kitų elektrinių generacija augo 29%, iki beveik 50 GWh.
Importas į Lietuvą siekė 642 GWh, palyginti su gegužės duomenimis, jis augo 10% – nuo 582 GWh. Birželį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 73%, o iš Lenkijos importuota 27%.
Eksportas praėjusį mėnesį išaugo ketvirtadaliu, palyginti su gegužės mėnesiu, nuo 177 GWh iki 221 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 85%, o likę 15% – į Lenkiją.
