Praėjusią savaitę elektrinės Lietuvoje užtikrino beveik 80% elektros suvartojimo, kaina išliko stabili

Nors elektros suvartojimas šalyje augo ir pasiekė 210 GWh, didžiąją jo dalį užtikrino vietinių elektrinių gamyba, praneša elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.

Gegužės 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3% nuo 70 Eur/MWh iki 73 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje.

„Įprastai giedri ir saulėti orai atneša nedidelę vėjo elektrinių gamybą, tačiau nuo praėjusios savaitės vidurio išaugę vėjo greičiai lėmė tris kartus didesnę vėjo jėgainių gamybą, ji augo iki 63 GWh ir pralenkė saulės jėgainių gamybą. Dėl palankių oro sąlygų atsinaujinančių išteklių elektrinėms, vietinė generacija Lietuvoje užtikrino beveik 80% savaitės suvartojimo“, – pranešime cituojama Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 5% nuo 199 GWh iki 210 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 79% šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 165 GWh elektros energijos, tai yra 36% daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 121 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo daugiau nei tris kartus nuo 20 GWh iki 63 GWh. Saulės jėgainių gamyba augo 7% nuo 53 GWh iki  57 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 11% nuo 21 GWh iki 19 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės taip pat šiek tiek mažino generaciją – nuo 20 GWh iki 17 GWh. Kitos elektrinės pagamino 9 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 38% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 34%, hidroelektrinės – 11%, šiluminės elektrinės – 10%, o kitos elektrinės – 6%. 

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 18% nuo 145 GWh iki 118 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 83% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 5% iš Latvijos, o likę 12% elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 28% nuo 33 GWh iki 42 GWh. 28% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 72% eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 51% Lenkijos kryptimi ir 17% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0% Švedijos kryptimi ir 91% Lietuvos kryptimi.