2024-05-09 17:49

Vilniaus šilumos tinklų pajamos pernai mažėjo 10,4%, EBITDA augo 5,1%

Gerimantas Bakanas, Vilniaus šilumos tinklų vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gerimantas Bakanas, Vilniaus šilumos tinklų vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Po dvejų itin kontrastingų ir kupinų išbandymų metų 2023-siais AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) susitelkė į ilgalaikės įmonės plėtros strategijos įgyvendinimą, klodami pamatus naujoms veikloms.

Vilniaus miesto šilumos ir karšto vandens tiekimo bei elektros energijos gamybos veiklas vykdančios VŠT pajamos 2023 metais mažėjo 10,4% iki 249 mln. Eur, tačiau grynasis pelnas išaugo 146,8% iki 30,7 mln. Eur, skelbia bendrovė.

VŠT pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 26,6 mln. Eur arba 5,1% daugiau nei 2022 m., kuomet EBITDA sudarė 25,3 mln. Eur.

Pernai VŠT investicijos siekė 22,6 mln. Eur.

Anot bendrovės, rezultatai atspindi dėl palyginti šiltos žiemos mažėjusį šilumos energijos poreikį bei mažesnę šilumos tiekimo kainą, o pelno rodikliui įtakos turėjo metų pabaigoje Stokholmo arbitražo teisme pasiekta pergalė prieš buvusius šilumos ūkio valdytojus. 

Praėjusių metų pelnas bus panaudotas ilgalaikiams investiciniams projektams, kurie leis diegti inovacijas, efektyvinti šilumos gamybą bei siekti ilgalaikių bendrovės tikslų atsisakyti iškastinio kuro naudojimo šilumos gamyboje tuo pačiu mažinant šilumos kainą.

„Tai buvo kupini iššūkių, tačiau labai įdomūs ir turiningi metai, kurių pabaigą vainikavo įmonės ir sostinės savivaldybės pergalė Stokholmo arbitražo teisme prieš buvusius Vilniaus šilumos ūkio valdytojus. Šis įvykis simboliškai braukia brūkšnį, už kurio prasideda naujas VŠT augimo etapas, paženklintas moderniomis technologijomis ir naujomis veiklomis. 2023 m. pradėjome pasirengimą žaliojo vandenilio gamybai, pajudėjo atliekinės šilumos projektas, žengti pirmieji žemos temperatūros tinklo kūrimo žingsniai, baigiamas statyti galingiausias Baltijos šalyse absorbcinis šilumos siurblys – visa tai brėžia naujus VŠT kontūrus“, – pranešime cituojamas Gerimantas Bakanas, VŠT generalinis direktorius.

Jis priduria, kad, ieškodama papildomų plėtros bei sukauptų žinių realizavimo galimybių, bendrovė įsigijo šilumos perdavimo ir gamybos pajėgumų Klaipėdoje.

Apie geografinę VŠT plėtrą per įsigijimus įmonė pranešė praėjusių metų lapkritį, kuomet buvo pasirašyta sutartis dėl 100% UAB „Miesto energija“ ir UAB „Pramonės energija“ bei 4,34% AB „Klaipėdos energija“ akcijų įsigijimo iš bendrovės „E energija“.

„Efektyvus dialogas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) leido užbaigti užsitęsusį procesą, nustačiusį naują VŠT bazinį pajamų lygį ateinančių trejų metų laikotarpiui – tai reiškia, kad įmonė gali kur kas sklandžiau planuoti vidutinio laikotarpio projektus ir investicijas. Taip pat įmonei svarbus ir praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas, į švarios energetikos ateitį orientuotas ir ambicingas žaliojo vandenilio projektas. VŠT taps gamybos baze, tiekiančia vandenilį miesto transporto įmonės autobusų parkui. Tokių skirtingų miesto valdomų įmonių sinergijos projektų numatoma įgyvendinti ir daugiau“, – komentuoja Paulius Saltonas, VŠT valdybos pirmininkas. 

Bendrovė fiksavo dvigubai augusią nuosavo kapitalo grąžą (ROE), kuri pernai siekė 17,7% (2022-aisiais – 8,8%). Bendrovės nuosavybė per 2023 metus išaugo 22,6% ir metų pabaigoje siekė 173,1 mln. Eur. 

Bendrovės sąnaudos pagrindinei ir kitai veiklai vykdyti 2023 m. sudarė 240,5 mln. Eur. Palyginti su 2022 m. sąnaudos sumažėjo 23,3 mln. Eur arba 8,8%, Pernai didžiąją sąnaudų dalį sudarė šilumos, kuro ir kitos tiesioginės sąnaudos (165,2 mln. Eur arba 68,7%), veiklos sąnaudos (OPEX) (30,4 mln. Eur arba 12,6%) bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (18 mln. Eur arba 7,5%). 

Praėjusiais metais pagrindinė kuro rūšis šilumos gamybai buvo gamtinės dujos. Jų įsigijimo sąnaudos 2023 m. sudarė 42,6 mln. Eur arba 25,8% nuo visų šilumos, kuro bei kitų tiesioginių gamybos sąnaudų.

Iš visos Vilniaus miestui patiektos šilumos 60,9 proc. sudarė šilumos energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Iki 2030 m. VŠT šilumos gamyboje nebus naudojamas iškastinis kuras.

52795
130817
52791