Žaliojo CO2 šaltiniai Lietuvoje: daugiausia surinktų iš biokuro deginimo, reiktų 2,3 mlrd. Eur

Žaliasis CO2 išsiskiria yrant, degant bei perdirbant biomasę, kuri anksčiau augdama tą CO2 buvo sugėrusi iš atmosferos. Pritaikius specialias technologijas žaliasis anglies dvideginis gali būti panaudotas aukštesnės pridėtinės vertės tvarių produktų gamybai, skelbia operatorė.
Viena iš daugiausiai dėmesio sulaukiančių krypčių – surinkto CO2 panaudojimas sintetinių degalų (sintetinio metano, metanolio, aviacinio kuro ir kt.) gamybai, taip kartu mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Įsivaizduokime ateitį, kurioje žemės ūkio, miškų, pramonės bei maisto atliekos gali aprūpinti energija laivus ar lėktuvus. Tai – nebe vaizduotės vaisius, o apčiuopiama realybė, kuri jau vykdoma kitose šalyse ir kurios ateityje galėtų siekti ir Lietuva. Kartu su vandeniliu, pagamintu naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, iš biomasės perdirbimo procesų surinkto biogeninės kilmės CO2, jungiant jį su iš atsinaujinančios elektros pagamintu vandeniliu, galima būtų paversti į sintetinius žaliuosius degalus. Tai būtų švaresnė tradicinio iškastinio kuro alternatyva, galinti prisidėti prie Lietuvos apsirūpinimo vietinės gamybos kuru, kuris tuo pačiu neturi neigiamo poveikio klimato kaitai“, – pranešime cituojamas Danas Janulionis, „Amber Grid“ Energetikos transformacijos centro vadovas.
Atliktoje analizėje nustatyta, jog Lietuvoje yra potencialas žaliojo CO2 surinkimui iš biometano bei biodegalų gamybos, biokuro ir atliekų deginimo procesų. Tokio CO2 surinkimo kiekiai Lietuvoje po poros dešimtmečių galėtų sudaryti iki 3,5 mln. tonų kasmet.

Suskaičiuota, kad, norint surinkti žaliąjį dvideginį iš biometano gamyklų Lietuvoje, reikėtų 70 mln. Eur investicijų. Tai darant biokurą deginančiuose objektuose – 2,3 mlrd. Eur.
Trečioji alternatyva – surinkti dvideginį iš hibridinių objektų (1,2 mlrd. Eur).
Tai galėtų būti daroma Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje, Kauno kogeneracinėje jėgainėje, „Akmenės cemento“ gamykloje, „Gren Klaipėda“ bendrovėje.
Be to, analizės autoriai akcentuoja, kad tai – pradinis investicijų skaičius.
Anglies dvideginis įprastai skirstomas pagal jo kilmę į iškastinio kuro CO2, biogeninės kilmės CO2 ir atmosferinės kilmės CO2. Iškastinio kuro CO2 susidaro cemento, plieno, chemijos gamybos ir iškastinio kuro deginimo procesuose. Tokio išmetamo CO2 kiekiai turėtų būti mažinami ar transportuojami ilgalaikiam saugojimui geologinėse struktūrose, o įvairių sintetinių produktų gamyboje panaudojami tik pereinamuoju laikotarpiu.
Žaliasis CO2, pritaikius specialiąsias technologijas, kaip ir atmosferinės kilmės CO2, surinktas tiesiogiai iš atmosferos, gali būti panaudotas tvarių produktų gamybai. Tai leistų į atmosferą sugrįžti augmenijos natūraliai absorbuotam CO2.