„Litgrid“ su „Siemens Energy“ pasirašė sutartį dėl sinchroninių kompensatorių už 106,2 mln. Eur
Su tarptautinį pirkimą laimėjusia „Siemens Energy“ sudarytos sinchroninių kompensatorių projektavimo, gamybos ir įrengimo darbų sutarties vertė – 106,2 mln. Eur (su PVM). Bendrovė turės ne tik įrengti sinchroninius kompensatorius, bet ir teikti garantinį aptarnavimą bei atsargines dalis, būtinas užtikrinti sinchroninių kompensatorių patikimą veikimą.
Sinchroninių kompensatorių stotis – tai prie elektros perdavimo tinklo prijungtas galingas, didelės masės besisukantis variklis su smagračių sistemomis. Tokia stotis elektros negamina, jos pagrindinė užduotis – užtikrinti reikiamą inercijos kiekį ir stabilų dažnį.
Lietuvoje bus pastatytos trys sinchroninių kompensatorių stotys, kurios bus prijungtos prie Telšių, Alytaus ir Neries, esančios Nemenčinėje, 330 kilovoltų (kV) transformatorių pastočių.
„Nauji sinchroniniai kompensatoriai atliks daug sistemos patikimumui svarbių funkcijų – padės mums savarankiškai valdyti dažnį, į sistemą integruoti daugiau atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių, efektyviai naudotis energijos mainais su kaimyninėmis šalimis“, – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
Anot jo, dabar Baltijos šalys yra IPS / UPS sinchroninės elektros energetikos sistemos dalis ir dažnis čia reguliuojamas centralizuotai, tai daro Rusijos operatorius.
Po sinchronizacijos Baltijos šalys atsijungs nuo IPS /UPS sistemos ir kiekviena perdavimo tinklo operatorė turės užtikrinti dažnio valdymą ir stabilų sistemos veikimą. Tam reikalingi sinchroniniai kompensatoriai.
Stabilų 50 hercų (Hz) dažnį, taikomą Europos elektros energetikos sistemoje, paprastai užtikrina sinchroniškai besisukantys tradicinių elektrinių generatoriai. Taip pat dalis energijos importuojama per nuolatinės srovės jungtis „LitPol Link“ ir „NordBalt“, dalis pagaminama, pavyzdžiui, vėjo ir saulės elektrinėse.
Baltijos šalyse – po 3 įrenginius
Sinchronizacijos sąlygose numatyta, kad trijose Baltijos šalyse turės veikti po tris sinchroninių kompensatorių stotis.
Europoje prie atsinaujinančių išteklių pereinančios šalys įrengia vis daugiau sinchroninių kompensatorių stočių ir šie įrenginiai tampa įprastu tinklo elementu, užtikrinančiu energijos kokybę ir patikimumą sistemoje. Panašūs įrenginiai veikia Airijos, Danijos, Vokietijos, Italijos, Norvegijos elektros sistemose.
„Litgrid“ sinchroninių kompensatorių stočių įrengimo projekte, kuris iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės, šiuo metu vykdo ir inžinerinių konsultacinių paslaugų pirkimą, paskelbtą rugsėjo mėnesį.
5 sinchronizacijos projektai
Iš viso jau baigta daugiau nei 40% visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 5 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai-Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.
VŽ rašė apie gruodžio pradžioje vykdytą ir sėkmingai praėjusį bandymą atsijungti nuo BRELL žiedo elektros energijos sistemos, o vietoje jo prisijungti prie prie kontinentinės Europos elektros sistemos (KET) tinklų per neseniai tam pritaikytos Lenkijos ir Lietuvos elektros sistemų jungtį „LitPol Link“.
Sinchroninių kompensatorių įrengimas – vienas iš 15 Vyriausybės patvirtintų ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos programos projektų. Jo tikslas – užtikrinti šalies sistemos patikimą ir stabilų veikimą. Be šio projekto darbai nuosekliai vyksta kituose projektuose: statoma nauja jūrinė jungtis su Lenkija „Harmony Link“, stiprinamas vidinis Lietuvos perdavimo tinklas, o „LitPol Link“ jungtis – elektros vartai į Vakarus – jau išplėsta ir paruošta sinchronizacijai.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
