„Nord Stream 2“ vamzdis vėl tiesiamas Baltijos jūroje
Vamzdį klojantis laivas „Fortuna“ sėkmingai atliko veiklos atnaujinimo bandymus jūroje ir pradėjo darbą Danijos vandenyse, informavo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ valdoma „Nord Stream 2“.
Kompanijos pranešime pabrėžiama, kad darbai atliekami gavus visus leidimus, cituoja agentūra „Interfax“.
Manoma, kad „Fortuna“ Danijos vandenyse dirbs iki gegužės pabaigos, o per birželį baigs tiesti vamzdį ir Vokietijos vandenyse. Teigiama, kad pagal planą, „Fortuna“ turėtų pakloti apie 400 metrų vamzdžio per parą, tačiau statybų tempui daro įtaką ir oro sąlygos. Apie konkrečius tolesnius planus ir statybos eigą „Nord Stream 2“ žada pranešti vėliau.
Dėl sankcijų prarasti metai
Leidimą dirbti Danijos vandenyse Rusijos laivas „Fortuna“ gavo sausio viduryje ir nuo to laiko nuolat manevravo Baltijos jūroje. Rusijai teko įsigyti ir pritaikyti vamzdyno klojimui jūroje savo laivą, kai 2019 m. pabaigoje, dėl gresiančių JAV sankcijų, iš projekto pasitraukė Šveicarijoje registruotos kompanijos „Allseas“ laivai.
Iš viso 1.230 km ilgio „Nord Stream 2“ dujotiekio dar liko nutiesti 148 km. Danijos vandenyse liko pakloti apie 120 km vamzdžio, o Vokietijai priklausančioje jūros dalyje – likusieji mažiau nei 30 km.
Nutiesus antrąjį vamzdį, bendras „Nord Stream“ projektinis pajėgumas padvigubės – dujotiekiu Vokietiją galės pasiekti 55 mlrd. kub. m rusiškų gamtinių dujų per metus.
„Nord Stream 2“ darbus „Gazprom“ atnaujino po kelis mėnesius trukusių diplomatinių žodžių mūšių ir nepaisydama naujų Jungtinių Valstijų sankcijų.
VŽ rašė, kad sausio viduryje JAV paskelbė sankcijų laivui „Fortuna“ ir jos savininkei – bendrovei KVT-RUS. JAV Iždo departamentas pranešė, kad laivas ir kompanija įrašytos į sankcijų sąrašą, pagal CAATSA (Kovos su Amerikos priešininkais taikant sankcijas), įstatymą.
Sankcijos „Nord Stream 2“ projektui numatytos JAV Kongreso patvirtintame 2021 finansinių metų gynybos biudžete.
Pastaruoju metu pranešė iš projekto pasitraukiančios kelios kompanijos. Tarp jų – vokiečių statybos ir inžinerijos kompanija „Bilfinger“, Šveicarijos draudimo kompanija „Zurich Insurance Group Ltd.“
10 mlrd. Eur vertės dujotiekio statybos buvo įšaldytos 2019 m. pabaigoje dėl JAV sankcijų, kurias tuomet patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šios baudžiamosios priemonės numatė turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas darbuose tiesiogiai dalyvaujančioms bendrovėms ir jų darbuotojams.
Darbai buvo atnaujinti 2020 m. gruodį, kai „Fortuna“ nutiesė 2,6 kilometro ilgio „Nord Stream 2“ atkarpą Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, tačiau vėliau statybos vėl įstrigo.
Vokietija laikosi projekto
„Deutsche Welle“ pastebi, kad JAV prezidentas Joe Bidenas dujotiekį laiko „blogu sandoriu Europai“ ir jo administracija ketina numatyti tolesnes sankcijas dujotiekį eksploatuojančioms įmonėms.
Kai kurios Europos šalys, tarp kurių yra ir Lietuva, kritikuoja dujotiekį dėl didėjančios Rusijos įtakos Europoje. Taip pat „Nord Stream 2“ gali būti pritaikytos ES sankcijos Rusijai dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimo. Prancūzija pirmadienį paragino Vokietiją atsisakyti projekto ir tokiu būdu pareikšti protestą prieš A. Navalno įkalinimą.
Tačiau, nepaisant to, kad net ir po to, kai Maskva išsiuntė Vokietijos, Lenkijos ir Švedijos diplomatus dėl jų dalyvavimo A. Navalno šalininkų protestuose, Vokietijos kanclerė Amgela Merkel penktadienį pareiškė, kad A. Navalno įkalinimas neturės įtakos dujotiekio projektui.
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas taip pat palaikė Vokietijos poziciją, apibūdindamas „Nord Stream 2“ kaip „Europos projektą“.
„Klysta manantieji, kad naujasis dujotiekis būtų naudingas tik Rusijai“, — šeštadienį laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė S. Kurzas.
Anksčiau sausį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris šią savaitę lankėsi Maskvoje, yra apreiškęs, kad „Nord Stream 2“ yra privatus projektas ir Europos Komisija negali jam trukdyti.
Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Almaieris sekmadienį prisijungė prie šalies politikų, teigiančių, kad reakcija dėl žmogaus teisių Rusijoje neturi būti siejama su dujotiekio projektu, rašo DW.
„Dešimtmečius egzistuojantys verslo santykiai ir verslo projektai yra vienas dalykas, o rimti žmogaus teisių pažeidimai ir mūsų reakcija į juos – yra kas kita“, — teigė P. Almaieris leidiniui „Bild am Sonntag“.
Jis taip pat tikino, kad rangovai turėtų tęsti darbus prieštaringai vertiname projekte.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos.
Netrukus rugsėjis – mėnuo, kai komerciniai dujų vartotojai turi pranešti dujų tiekėjui savo didžiausią planuojamą suvartoti dienos dujų kiekį. To nepadarius arba suprognozavus netiksliai, gresia ženkliai permokėti, perspėja energetikos bendrovės „Enefit“ ekspertai.
