„Bilfinger“ traukiasi iš „Nord Stream 2“ ir verčia sunerimti „Gazprom“

Manheime įsikūrusi statybos ir inžinerijos paslaugų kompanija „Bilfinger“ iš pradžių gruodį, o po to sausį užtikrino JAV, kad laikysis PEESCA (Europos energetinio saugumo apsaugos akto) reikalavimų.

Ji informavo apie tai ir „Nord Stream 2“ operatorę „Gazprom“, tačiau Rusijos kompanija niekaip nereagavo.

„Bild“ žiniomis, „Bilfinger“ yra pasirašiusi su „Nord Stream 2“ kelis kontraktus, kurių vertė 15 mln. Eur. Todėl Vokietijos bendrovė rizikuoja, kad jai gali tekti mokėti kompensacijas „Gazprom“, rašo „Reuters“.

Pagrasino pretenzijomis

Anot agentūros, „Gazprom“ pripažįsta, kad „Bilfinger“ pasitraukimas gali sukelti problemų, todėl, jeigu „Nord Stream 2“ statyba bus sustabdyta, rangovams gali būti pateikta finansinių pretenzijų.

„Gazprom“ gali pareikalauti kompensacijų, baudų, atšaukimo mokesčių, taip pat reikalauti iš rangovų numatyti atidėjinius dėl reikšmingos investicijų vertės sumažėjimo.

Euroobligacijų prospekte, kurį matė „Reuters“, Rusijos dujų milžinė skelbia, jog egzistuoja didelė rizika, kad projektas gali būti sustabdytas arba atšauktas. Kompanija pabrėžia, kad ir toliau susiduria su rizika, susijusia su politinių sąlygų pokyčiais įvairiuose regionuose.

„Bilfinger“ papildė kompanijų, jau pasitraukusių iš „Nord Stream 2“, sąrašą. VŽ rašė, kad iš projekto pasitraukė Šveicarijos draudimo kompanija „Zurich Insurance Group Ltd.“. Taip pat apie tokį sprendimą yra pranešusios norvegų sertifikavimo kompanija „Norske Veritas Holding AG“, danų konsultacijų bendrovė „Ramboll“.

„Fortuna“ įstrigo

VŽ rašė, kad antradienį JAV paskelbė sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą atnaujinusiam Rusijos laivui „Fortuna“ ir jos savininkei – bendrovei KVT-RUS. JAV Iždo departamentas pranešė, kad laivas ir kompanija įrašytos į sankcijų sąrašą, pagal CAATSA (Kovos su Amerikos priešininkais taikant sankcijas), įstatymą.

„Nord Stream 2“ atsakė, kad tokios JAV sankcijos prieštarauja tarptautinei teisei ir pažeidžia ES energetinę nepriklausomybę.

Europos šalių vyriausybės ir Europos Komisija yra pareiškusios nepritarimą vienašališkoms JAV sankcijoms prieš kompanijas, kurios teisėtai veikia ES, teigiama „Nord Stream 2“ pranešime, kurį citavo „Interfax“.

Gruodį „Fortuna“ nutiesė 2,6 kilometro ilgio „Nord Stream 2“ atkarpą Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

„Nord Stream 2“ gavo Danijos jūrų administracijos leidimą ir Vokietijos federalinės jūreivystės ir hidrografijos tarnybos leidimą tęsti darbus ir nutiesti paskutinę, 147 km atkarpą. Vamzdyno tiesimą planuota atnaujinti sausio 15-ąją ir „Fortuna“ išplaukė į jūrą, tačiau po dienos – apsisuko ir sustojo Rostoko uosto reide.

Anot „Deutsche Welle“, Vokietijos leidimo galiojimas buvo laikinai sustabdytas, kai jį užprotestavo Vokietijos ekologijos organizacija. Statybos sustojo ir Danijos vandenyse, nors leidimas buvo išduotas.

DW pastebi, kad padėtis Europoje pasikeitė po Aleksejaus Navalno apnuodijimo – tuomet Europoje, o ir pačioje Vokietijoje kilo diskusijos dėl sankcijų Rusijai, kurios apimtų ir dujotiekio Baltijos jūros dugnu statybą.

10 mlrd. Eur vertės dujotiekio statybos įšaldytos 2019 m. beveik metams dėl JAV sankcijų, kurias tuomet patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šios baudžiamosios priemonės numatė turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas darbuose tiesiogiai dalyvaujančioms bendrovėms ir jų darbuotojams.

Papildomi ribojimai „Nord Stream 2“ projektui numatyti JAV Kongreso patvirtintame 2021 finansinių metų gynybos biudžete.

Vokietijoje įkurtas fondas

Vokietijos federalinė Meklenburgo-Pomeranijos žemė įkūrė fondą JAV sankcijoms „Nord Stream 2“ dalyvaujančioms įmonėms apeiti, pranešė šio regiono ekonomikos ministras Christianas Pegelis.

Planuojama, jog valstybės investicijos į šį fondą sieks 200.000 Eur, o „Nord Stream 2“ – 20 mln. Eur.

Tikimasi, kad šis fondas leis vamzdyną tiesiančioms ar projekte dalyvaujančios įmonėms įsigyti reikiamos įrangos ir statybinių medžiagų, jas apsaugodamas nuo JAV sankcijų.