Vilniuje vyksta „Pramonės forumas“: nuo geopolitikos poslinkių iki energetikos naujienų
Konferenciją, kurioje dalyvauja net 19 pranešėjų, rengia „Verslo žinios“ kartu su partneriais: Inovacijų agentūra, bendrovėmis „Enefit“, ABB ir „Coface“. Renginį moderuoja konsultantas, inovacijų fasilitatorius Ugnius Savickas.
Renginį atidarė Lukas Savickas, Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministras, pristatydamas Lietuvos ekonomikos ir augimo planą START, kuriuo siekiama tiek išlaikyti šalies ekonomikos augimo tempą, tiek prisidėti prie ekonomikos struktūros transformacijos akcentuojant aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Tarp numatytų priemonių – ir perteklinės administracinės naštos mažinimas, ir siekis dešimt kartų pagreitinti laiką, per kurį verslas gali pradėti statybas pasirinktame sklype.
„Valstybei svarbu turėti aiškią ekonominę strategiją ir jos laikytis nesiblaškant, o pradėti būtina nuo suvokimo, kokias problemas reikia spręsti. Matome, kad tai – nepakankamas ir net mažėjantis darbo našumas, netolygus regionų išsivystymas ir per lėta ekonomikos transformacija“, – pabrėžė ministras.
Inovacijų šaltinis – gynybos pramonė
„Geopolitiniai konfliktai, tokie kaip Rusijos karas Ukrainoje ar Kinijos ekspansija, keičia požiūrį į tiekimo grandines – jos tampa strateginiu ginklu, o ne tik ekonominiu instrumentu“, – pabrėžia Sigutė Stankevičiūtė, Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus ir NATO DIANA grupės vadovė, kalbėdama apie naujoji geopolitinės realybės sąlygojamus pokyčius gynybos pramonėje.
Ji atkreipė dėmesį, kad diversifikacija, lokalizacija ir atsargų kaupimas tampa naujuoju tiekimo saugumo standartu, o kibernetinis saugumas privalo būti integruotas į tiekimo grandinių valdymą.
„Tiekimo saugumas tapo strateginiu klausimu, veikiamu geopolitinių, klimato ir kibernetinių grėsmių. Esminiu strateginio stabilumo veiksniu tampa technologinis suverenumas, leidžiantis valstybėms sumažinti priklausomybę nuo priešiškų ar nestabilių šaltinių. Lietuva turi galimybę tapti regioniniu tiekimo ir inovacijų centru, remiantis jos geopolitine padėtimi, augančiu technologiniu potencialu ir įsitraukimu į tarptautines gynybos platformas“, – tikina S. Stankevičiūtė.
Vieno langelio principas, veikiantis tiek Inovacijų agentūroje, tiek Krašto apsaugos ministerijoje bei kariuomenėje, suteikia įmonėms lengvesnę prieigą prie investicijų gynybai.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2985?placement=
Efektyvumo kryptys
Kaip pramonės įmonėms didinti gamybos efektyvumą ir mažinti kaštus pasitelkiant technologinius sprendimus, duomenis ir prevencinę priežiūrą?
„Net 45 proc. pasaulyje suvartojamos elektros suvartoja elektros varikliai. Jei nors viena klase pakeltume jų efektyvumą, sutaupytume 10 proc. energijos. Lygiai tas pat ir su CO2“, – didelį efektyvumo bei tvarumo potencialą nurodo Justinas Pesliakas, „ABB“ elektros variklių ir pavarų verslo Lietuvoje vadovas.
Jis neabejoja, kad kalbant apie energetinį efektyvumą, svarbus ne tik vadovų, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei iniciatyva, o vertybinis pagrindas lemiamas: iš jo kyla planavimas bei gyva strategija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka.
„Savo praktikoje tikrai turime pavyzdžių, kai techninis personalas inicijavo pokyčius, kurie lėmė įspūdingą taupymo efektą: 400 KW per valandą. Tokie pokyčiai – ne tik gražus tvarumo ženkliukas, bet ir konkurencinis pranašumas įmonei“, – kalba ekspertas.
Iššūkiai bei galimybės: nauja energetikos era ir geopolitinės grėsmės
Pramonės įmonės yra itin imlios elektrai ir kitiems energetiniams ištekliams, todėl klausimas, kaip mažinti šių išlaidų eilutę – nuolat aktualus. Romas Urbonas, bendrovės „Enefit“ verslo segmento vadovas, pabrėžė, kad Lietuvos verslas, ypač pramonės sektorius, jau prieš kurį laiką aktyviai įsitraukė į energetikos procesus. Daugelis įmonių įsirengė nuosavas saulės elektrines, kurios padeda patenkinti dalį energijos poreikių. O šiandien, valstybės prioritetu tampant energijos kaupimo įrenginiams, atsiveria dar daugiau galimybių sumažinti elektros sąnaudas.
„Baterijų sprendimų atsipirkimas tampa pastebimas jau antraisiais jų naudojimo metais, todėl nebereikia laukti dešimtmečio, kad investicijos pradėtų duoti grąžą“, – apie naują energetikos etapą kalba vienos pirmaujančių Baltijos šalyse energetikos bendrovės „Enefit“ verslo segmento vadovas.
Jau šiandien Lietuvoje yra gamybos įmonių, kurios investavę į baterijas. Norint išties įgalinti kaupimo įrenginius, kritiškai svarbu yra tiksliai prognozuoti vartojimą, gamybą bei elektros kainas. Todėl siekiant maksimalaus kaupiklių atsipirkimo ir geriausių rezultatų, svarbu bendradarbiauti su partneriais, kurie puikiai išmano energetikos rinką, geba išmaniai valdyti kaupiklių sistemas, padeda optimizuoti gamybą ir vartojimą bei įgalina verslą sėkmingai dalyvauti elektros rinkose.
VERSLO TRIBŪNA
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Tai, kas dar neseniai atrodė kaip išimtis, šiandien tampa nauja norma – nealkoholiniai ir mažai alkoholio turintys gėrimai sparčiai įsitvirtina tiek pasaulio, tiek Lietuvos rinkose. Ekspertai ir gėrimų gamintojai pastebi, kad šis pokytis rodo fundamentalią vartotojų elgsenos kaitą: sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas tampa vis svarbesniais kriterijais renkantis, ką pilti į taurę.
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Europa, mažindama priklausomybę nuo žaliavų importo, gręžiasi į žiedinės ekonomikos principus. Tokiame kontekste vis dažniau kalbama apie vadinamąją miesto kasybą – žaliavų išgavimą ne iš žemės gelmių, o iš atliekų. „EMP Recycling“ veikla Lietuvoje rodo, kad šis modelis yra ne tik įmanomas, bet ir efektyvus.
Renginyje neišvengta ir geopolitinių iššūkių temos. Apie neeilinę gepolitinę situaciją, kokios pasaulis nebuvo matęs jau seniai, ir jos poveikį globaliai prekybai kalbėjo Mindaugas Valskys, „Coface“ kredito rizikos valdymo departamento direktorius.
Pasak jo, dabartinis pasaulinis ekonominės politikos neapibrėžtumo lygis viršija net COVID laikotarpiu buvusį neapibrėžtumo lygį, o JAV ekonominė politika, panašu, juda ekonominio susinaikinimo link. Trumpo muitų politika grasina nublokšti pasaulį į 1900-uosius, kuomet galiojo palyginama tarifų politika: skirtumas tik tas, kad pasaulinės prekybos apimtys tuo metu buvo dvigubai kuklesnės.
„Protekcionistinė politika stipriai apsunkina sąlygas įmonėms planuotis verslo augimą ir pelningumą, augina kapitalo poreikį dėl tiekimo grandinių persiskirstymo, auga ir investicijų poreikis, susietas su konkurencingumo didinimu. Tai turės neigiamą poveikį pinigų kainai ilgesniuoju periodu, kas dar labiau išbrangins ir taip stipriai įsiskolinusių valstybių bei verslo skolos aptarnavimo kaštus. Tikėtina, kad pasaulyje augs įmonių bankrotų skaičius, taigi didės ir prekybos partnerių nemokumo rizika“, –pavojaus signalus verslo aplinkoje vardija M. Valskys.
Konferencijoje bus diskutuojama ir apie eksporto iššūkius, ieškoma kelių darbo jėgos krizei spręsti, o technologijų ekspertai bandys atsakyti į klausimą, ar Lietuvos įmonės pasiruošusios DI bangai.
