Gamintojai įspėja apie neaiškios kilmės degalus Lietuvoje
Lietuvos verslui nerimą kelia išaugusi importuojamų atsinaujinančių degalų apimtis. Šie „pažangiaisiais“ vadinami degalai gaminami iš alyvpalmių aliejaus nuoplovų (POME). Taip pat neramina ir panaudoto kepimui aliejaus (UCO) importas, teigiama Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ pranešime.
Įtariama, kad didžioji dalis tokių degalų į Europą patenka su suklastotais tvarumo sertifikatais – dokumentuose šie degalai įvardijami kaip pagaminti iš atliekų, o realybėje tai esą ES šalyse draudžiamas alyvpalmių aliejus.
Klastojimo schemas įžvelgiančios šalys jau ėmėsi riboti tokį importą. Airija, Belgija ir Vokietija inicijavo procedūras, siekdamos užkirsti kelią neaiškios kilmės pažangiųjų atsinaujinančių degalų importui iš trečiųjų šalių. Vokietija siūlo atlikti išsamią analizę ir įsitikinus atsinaujinančių degalų klastojimu iš viso išbraukti POME iš patvirtintų pažangiųjų atsinaujinančių degalų žaliavų sąrašo. Į problemą sureagavo ir ES Taryba, rekomendavusi Europos Komisijai pradėti tyrimą.
„Lietuvoje ši problema ypač opi, nes 66% pažangiųjų degalų yra importuojami, didelę dalį jų sudaro POME kilmės degalai. Vietos gamintojai ragina valdžios institucijas ginti šalies pramonę ir aktyviau kovoti su galimomis klastotėmis“, – pranešime cituojamas Vytautas Kisielius, asociacijos prezidentas.
Pasak jo, neaiškių degalų iš Azijos importas esą žlugdo sąžiningai veikiančius Lietuvos gamintojus, kurie siekia gaminti pažangius degalus iš atliekų.
„Didžiausios Lietuvos įmonės „Mestilla“, „Kurana“ ir „Rapsoila“ į atsinaujinančių degalų gamybą šiemet investuos daugiau nei 100 mln. Eur – bus įsigyta moderni įranga, kuri perdirbtų skirtingas atliekas į pažangiuosius degalus. Be to, gamintojai kuria atliekų surinkimo iš maisto pramonės ir maitinimo įmonių schemas, logistikos ir sandėliavimo grandines. Akivaizdu, kad mūsų gamintojai negalės konkuruoti su Kinijos ar kitų Azijos šalių gamintojais ir investicijų rizika tampa per didelė“, – atkreipia dėmesį V. Kisielius.
