„Belaruskalij“ pagaliau pateikė Lietuvai ieškinį tarptautiniame investiciniame arbitraže

Papildyta Sususiekimo ministerijos komentaru.

„Belaruskalij“ pernai spalį pradėjo investicinio arbitražo procesą prieš Lietuvą, teigdama, kad reikalaus atlyginti apie 1 mlrd. Eur nuostolių, neskaitant palūkanų ir teisinių išlaidų. Tačiau ieškinio nebuvo pateikusi, nebuvo sumokėjusi ir arbitražo rinkliavos.

Sprendimas teikti ieškinį, pasak bendrovės, buvo priimtas dėl neva neteisėtų veiksmų, kuriais pažeistos „Belaruskalij“, kaip užsienio investuotojo, teisės, ginamos Baltarusijos ir Lietuvos vyriausybių sutartimi dėl investicijų skatinimo ir apsaugos.

„Dabar dirbame ramiu režimu, performavome logistiką ir įžengiame į tarptautinę rinką tiekdami reikiamą kalio trąšų kiekį. Šis ieškinys nėra avarinis ar degantis, neturime force majeure aplinkybių. Tai šaltas, apgalvotas sprendimas patraukti atsakomybėn už beprecedentį mūsų teisių pažeidimą“, – agentūrai „Belta“ komentuoja  Andrejus Rybakovas, „Belaruskalij“ generalinis direktorius.

Pasak A. Rybakovo, per šį laiką buvo įvertinti visi patirti nuostoliai ir bus siekiama, kad  visas išlaidas kompensuotų Lietuva.

Jo teigimu, ieškinio suma „labai didelė,  ją analizuos visos šalys, ji bus aptarta ir pasverta proceso metu“ ir patvirtino, kad pareiškime pateikti visi reikalingi skaičiavimai, o galutinį sprendimą priims arbitražas. Jis galutinės sumos nenurodo.

Nuolatinis arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) skelbė, kad procesas buvo laikinai sustabdytas, tačiau rugpjūčio 30 d. vėl atnaujintas.

Susisiekimo ministerija tuomet paaiškino, kad atsiliepimą pateiks po to, kai „Belaruskalij“ pateiks ieškinį.

Detalių nekomentuoja

„Arbitražas nusprendė, kad visos su procesu susijusios detalės yra konfidencialios ir ministerija negalės jų komentuoti, kol nebus nutarta kitaip“, – dabar ministerija atsakė į VŽ užklausą.

„Sankcijas „Belaruskalij“ atžvilgiu įvedė Europos Sąjunga bendru valstybių narių sutarimu, o Lietuva šias sankcijas įgyvendina. ES sankcijos galioja ir šiuo metu. ES Bendrasis Teismas jau yra atmetęs „Belaruskalij“ ieškinį, kuriame sankcijos buvo ginčijamos“, – rašoma VŽ pateiktame Susisiekimo ministerijos komentare. Jame nurodoma, kad Lietuvos Respublika nesutinka su visais „Belaruskalij“ ieškinyje arbitražo teismui pateiktais reikalavimais ir savo nesutikimo argumentus pateiks arbitražo teismui nustatytais terminais.

„Lietuva yra įsitikinusi visišku savo sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Primename, kad Lietuvos administraciniai teismai yra atmetę „Belaruskalij“ skundus ir konstatavę, kad Lietuvos institucijų sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti“, – dėstoma ministerijos komentare.

Pasak ministerijos, arbitražo procesas paprastai trunka apie 3–5 metus. Pradžioje manyta, kad galutinis posėdis galėtų vykti 2026 metų vasarį, tačiau „Belaruskalij“ prašymu laikinai sustabdžius arbitražo procesą, tikėtina, kad tai įvyks vėliau.

Rugsėjį Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) „Belaruskalij“ antrinės eksporto bendrovės „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) prašymą panaikinti jai pritaikytas Bendrijos sankcijas.

Baltarusijos įmonė prašė panaikinti 2022-ųjų birželį ir 2023-ųjų vasarį ES Tarybos priimtus sprendimus įtraukti BKK į sankcionuotų subjektų sąrašus, priimtus reaguojant į 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.

Didelio masto tranzitas

Daug metų trukęs „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą nutrauktas 2022 metų vasarį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o vėliau ir Vyriausybė nutarė, jog Baltarusijos įmonės sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ neatitinka šalies saugumo interesų. 2022-ųjų kovo pradžioje „Belaruskalij“ sankcijas pritaikė ES.

Nutraukus kalio trąšų tranzitą per Lietuvą, Minskas uždraudė „Lietuvos geležinkelių“ gabenamų naftos produktų, cheminių ir mineralinių trąšų tranzitą per savo teritoriją. Šis kiekis sudarydavo apie 11 mln. t per metus ir buvo reikšminga „Lietuvos geležinkelio“ pajamų dalis, taip pat pagrindinis Klaipėdos uoste veikiančios UAB Birių krovinių terminalas krovinys. 30% šio, didžiausio Europoje kalio trąšoms pritaikyto terminalo, priklauso pačiai „Belaruskalij“, likusią dalį kontroliuoja Klaipėdos verslininkas Igoris Udovickij.

Spalį Lietuvos Seimas denonsavo 1999 m.  pasirašytą Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. 

Teisininkai yra atkreipę dėmesį, kad tokios bylos tęsiasi ilgai ir nemažai kainuoja. Pavyzdžiui,  Lietuvos byla prieš „Veolia“ dėl 240 mln. Eur kompensacijos trunka ilgiau nei 7 metus. Vidutinės išlaidos investiciniam arbitražui paprastai viršija 1,5 mln. Eur.

Lietuva siekia įrodyti, kad Prancūzijos energetikos grupė „Veolia“ ir „Icor“ 1999–2003 m. neteisėtai gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje šalies savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.