Akmenės LEZ – dviejų perdirbimo gamyklų kompleksas

Dviem pamainomis, dirbant 7 dienas per savaitę, gamyklose būtų įdarbinta apie 60 žmonių. Bendrovių pajėgumas numatomas – 10.000 t granulių ir 30.000 t antrinio kuro per metus.

Projekto Akmenės LEZ vertė siekia beveik 12 mln. Eur, šiam projektui gautas ES finansavimas siekia 80% vertės.

„Plėtojame atliekų tvarkymo veiklą jau 17 metų ir per šį laiką smarkiai išplėtėme plastiko atliekų rūšiavimo ir perdirbimo pajėgumus, tačiau jų nebepakanka“, – „Verslo žinioms“ aiškina Marina Curko-Notkuvienė, UAB „Ekobazė“ vadovė.

Anot jos, Lietuvoje bendras tiek perdirbamo, tiek neperdirbamo plastiko atliekų kiekis rūšiavimo konteineriuose nuolat didėja. Nors gyventojai ir įmonės į rūšiavimo konteinerius išmeta vis daugiau perdirbti tinkamų plastiko pakuočių, smarkiai auga ir neperdirbamo, kombinuoto plastiko, kuris dažnai sujungtas su popieriumi, tekstile, mediena ir pan., kiekis.

Plastiką „Ekobazė“ sieks perdirbti, o iš neperdirbamos dalies gamins KAK.

„Kol kas esame pirminėje projekto įgyvendinimo stadijoje – esame gavę projekto finansavimą. Sulaukę teigiamos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo, derinsime šį projektą su visomis suinteresuotosiomis šalimis, pristatysime bendruomenėms“, – kalba vadovė.

Remiantis poveikio aplinkai vertinimo (PAV) informacija, sklype kartu su 2 gamybiniais pastatais (2.470 ir 3.800 kv. m ploto) projektuojamas administracinis ir buitinis pastatai, dispečerinė.

Statybų pradžia numatyta 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį, veiklos pradžia – 2027 m. pirmąjį ketvirtį.

Mažiau anglies, mažiau CO2

Vienintelė Lietuvoje cemento gamykla AB „Akmenės cementas“ šiemet įgyvendino beveik 30 mln. Eur vertės projektą, kuris leidžia atsisakyti iki 90% iškastinio kuro (akmens anglių) ir jį pakeisti alternatyviu kuru. „Ekobazė“, turinti specialią įrangą, pagamintą KAK jau tiekia „Akmenės cementui“, tačiau šio pajėgumo nepakanka.

„Kadangi cemento gamybos pramonė sudaro 30–40% visų energijos išlaidų, ji tampa viena pagrindinių pramoninės veiklos rūšių, dominančių alternatyvaus kuro gamintojus“, – pabrėžiama „Ekobazės“‘ parengtame PAV.

Antroje bendrovės gamykloje į granules bus perdirbamos polietileno bei plastiko atliekos, atrinktos pirminio rūšiavimo konteineriuose ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose. Taip pat švarios gamybininkų atliekos.

Naudojant patentuotą „HydroCleaner“ technologiją, planuojama išplauti ir išgryninti plastiko atliekas iki vertingų naujų polimerų.

Bendrovė „Ekobazė“ skelbė per 2023 m. sutvarkiusi didžiausią atliekų kiekį nuo pat jos įkūrimo prieš 17 metų, o, palyginti su 2022 m. duomenimis, sutvarkytų atliekų kiekis bendrovėje išaugo nuo 210.000 iki 230.000 t.

Apie 40% „Ekobazės“ sutvarkomų atliekų sudaro mišrios statybinės bei gamybinės atliekos, apie 30% – pakuočių atliekos (popierius, plastikas, metalas, mediena), po 10% stiklas ir naudotos padangos, likusią dalį – pelenai ir kitos atliekos.

Nauji pajėgumai

Prieš metus Šiaulių rajone, Kairiuose, paleista UAB „Virginijus ir Ko“ plastiko perdirbimo gamykla, kuri pirmoji Lietuvoje ėmė perdirbti polipropileno didmaišius.

Projektiniai pajėgumai leidžia perdirbti iki 8.000 t plastiko atliekų per metus. Polipropileno granulės realizuojamos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.  Jos naudojamos naujų plastikinių produktų, tokių kaip pakuotės, įvairios detalės, statybinės medžiagos ir pan., gamybai.

Šiemet polietileno atliekų perdirbimo ir plastiko produkcijos gamybos AB „Plasta“ už 10 mln. Eur modernizavo perdirbimo linijas ir įsigijo papildomos įrangos. Projektas leido įmonei pradėti rūšiuoti ir perdirbti buitines plastiko atliekas.

Didžiausios atliekų tvarkymo įmonės Lietuvoje – UAB „Ekonovus“ (2023 m. pajamos 37,89 mln. Eur), UAB „Ekobazė“ (27,2 mln. Eur), UAB VAATC (16,4 mln. Eur), UAB „Ecoservice projektai“ (14,6 mln. Eur). „Ecoservice projektai“ priklauso „Ecoservice“ įmonių grupei, kurios konsoliduotos pajamos 2023 m. buvo: 65 mln. Eur.

Sanglaudos lėšomis planuojama kurti naujus pajėgumus. 

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) rugsėjį paskelbė kvietimą atliekų tvarkytojams, pagal kurį plastiko atliekų perdirbimo plėtrai skirs 16,8 mln. Eur. Didžiausia galima vienam projektui – 6 mln. Eur.

Skiriama finansavimo suma nuo 40% iki 75%, atsižvelgiant į įmonės dydį ir regioną, kuriame bus įgyvendinamas projektas. Šio projekto veiklos turės būti įgyvendintos iki 2028 m. lapkričio 30 d.

Paraiškos priimamos iki 2025 m. kovo 24 d.