Gal švarios elektros energijos sąskaita

Kažin, kam įmanoma suprasti tavo klausimą, ir prie ko čia energijos tvermės dėsnis? Pavyzdys iš transporto, jei pakeisi dyzelinį kabluką su 7l/100km, t.y. 70kWh/100 km galutinės energijos (pirminės turbūt kokie 140 kWh) į eletkrinį su 20 kWh/100 km elektros galutinių sąnaudų (kokie 25 kWh/100 km pirminės, jei elektra tampa žalia po poros metų), kaip pažeidi kokį nors energijos tvermės dėsnis? O pramonėje veikti ką per akis - nuo elementariai pneumatinių sistemų užsandarinimo ir apšvietimo keitimo, į cheminių ar fizikinių procesų keitimą iš esmės, gaunant tą patį produktą, bet vietoje pvz. dažymo milteliniu būdu 3 sluoksniais kaskart kišant į 200 laipsnių krosnį, vienas sluoksnis dažų kietėjančių nuo UV spinduliuotės.

Viskas teisingai, bet 1) eina kalba apie pramonę, o ne transportą (o ir ten daug niuansų), o 2) pneumatinės sistemos ir fizikiniai procesai yra susiję su "žalia" energija - kaip? Vat atėjo laidu 1kWh ir buvo sunaudota pramonėje. Našiai, nenašiai, čia nuo elektros energijos kilmės nepriklauso. Ar aš klystu? Galbūt 1kWh "žalios" elektros turi daugiau energijos, nei 1kWh pvz dujų sugeneruotos elektros ? Atsimenate tą pirmos klasės klausimą - kas sunkiau - 1kg vinių, ar 1kg pukų. O našumą be abejo kelti reikia, bet čia ekonominės vadybos klausimas.

Tai dar kartą, koks jūsų klausimas, nes suplakate trijų sakinių po dalį į vieną vietą, ir tada pats su savimi ginčijatės. Siekiant dekarbonizacijos pramonėje yra trys kryptys - pirmiausia, keisti procesus, kad jie taptų žali, ar galėtų patapti žali (vietoje anglių deginimo, naudoji elektrinės arkos krosnis, ir nors elektra dar nežalia, bet tokiai patapus, ir procesas tampa žalias). Antra, didini energinį efektyvumą, t.y. nuostolius slėgio, šilumos, ar procesą keiti taip, kad reikėtų žemesnių temperatūrų, būtų mažiau broko, atliekų ir t.t. Trečia, keiti energijos šaltinio kilmę, t.y. elektrą iš iškastinio kuro į žalią, gamtines dujas į biometaną ar biokurą, ir t.t. Tai šita priemonė prientuota į pirmą ir antrą kryptis. Kaip jie prieštarauja energijos tvermės dėsniui, ypač, kai įmonės tą jau daro net ir nesinaudodami parama? Trečia kryptis gali būti įgyvendinama pramonėje, arba jau nacionaliniu lygiu. Ir klausimas dėl "vinių ir pūkų". Turi 4 TWh elektros poreikį dabar, lengviau patiekti 2 ar 3 TWh žalios elektros, jei dabar turi 1,5 TWh? Ir sutaupyti energiją (iki tam tikros ribos) kainuoja pigiau, nei pagaminti. Užtat energijos efektyvumas yra pramonės dekarbonizacijos dalis.