Suomija ir toliau aktyviai bendradarbiauja su Rusija

Tai paaiškėjo po Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ redakcijos tyrimo, atlikto remiantis muitinės statistiniais duomenimis, gautais iš prekybos registro.

Tyrimo autorių teigimu, tikra prekybos apimtis yra didesnė, nes į jį pateko tik dalis su Rusija prekiaujančių Suomijos kompanijų. Be to, trūksta informacijos apie importą ir eksportą po 2022 m.

Daugelis į biržos sąrašus įtrauktų Suomijos bendrovių, pavyzdžiui, „Neste“ ir „Metso Outotec“, prasidėjus karui Ukrainoje, toliau prekiavo su Rusija. Vėliau jos pareiškė, kad nutraukė prekybą Rusijos rinkoje, o kai kurios verslo atnaujinimą aiškino tuo, kad sudėtinga parduoti savo turtą ar būtina vykdyti sutartis, pasirašytas prieš prasidedant karui.

Pavyzdžiui, kaip rašo yle.fi, „Metso Outotec“, kuri tiekia technologijas ir įrangą kasybos, apdirbimo ir metalo apdirbimo pramonei, praėjus savaitei po plataus masto invazijos paskelbė, kad netiekia savo produktų į Rusiją. Iš tikrųjų toks tiekimas tęsėsi daugelį mėnesių, o tarp jos klientų buvo su Olegu Deripaska siejama Taišeto aliuminio lydymo gamykla ir su Ališeru Usmanovu siejama „Udokan Copper“.

Pasak „Metso Outotec“, bendrovė laikėsi verslui su Rusija taikomų apribojimų, nes jie taikomi tik toms bendrovėms, kuriose didelę dalį akcijų valdo asmenys, kuriems taikomos sankcijos.

Vieno didžiausių jos klientų Taišeto aliuminio lydymo gamyklos savininkė „Rusal“ yra antra pagal dydį pasaulyje aliuminio gamintoja. Galutinis naudos gavėjas „Rusal“ yra oligarchas O. Deripaska, kuris prieš kelerius metus pasitraukė iš prezidento pareigų, siekdamas, kad „Kremliaus sąrašui“ taikomos sankcijos padarytų kuo mažesnę žalą jo verslui.

Bendrovė „Metso Outotec“ taip pat tiekė įrangą vario gamintojai „Udokan Copper“ ir Michailovskio geležies kasyklai, priklausančiai vario gamybos milžinei „Metalloinvest“. Didžiausias jų savininkas yra Ališeras Usmanovas, kuriam taikomos ES sankcijos ir kuris glaudžiai susijęs su V. Putinu.

Tyrimas parodė, kad nuo karo pradžios Suomija taip pat importuoja didelius energijos ir cheminių medžiagų kiekius iš Rusijos. Suomijos valstybinė bendrovė „Gasum“ nuo karo pradžios iš Rusijos nupirko suskystintų dujų mažiausiai už 175 mln. Eur. Ji vis dar perka dujas ir tai grindžia ilgalaike sutartimi. Iš Rusijos į Suomiją taip pat buvo importuota daug cheminių medžiagų ir traukiniai su šiais kroviniais vis dar važiuoja.

Teisėta, bet nemoralu

Nepaisant to, kad oligarchams taikomos sankcijos, prekyba su jiems priklausančiomis įmonėmis gali būti teisėta.

Pasak Pios Sarivaaros, Suomijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnės, atsakingos už sankcijas, prekyba su įmone leidžiama, jei sankcijonuojamas asmuo valdo iki 50% jos akcijų. Jei bendrovė turi kelis sankcionuojamus savininkus, bendra jų akcijų dalis neturi viršyti 50%.

„Iš Suomijos tiekiant atsargines dalis ir technologijas, Rusija galės pasigaminti žaliavų, o tai tiesiogiai remia Rusijos karo mašiną“, – pabrėžia Veli-Pekka Tinkkinenas, Rusijos energetikos politikos ekspertas, profesorius.

V. P. Tinkkineno nuomone, verslas su Rusijos kasybos pramone ypač žalingas, nes ši pramonė visiškai priklausoma nuo Vakarų technologijų.