Estai kalba apie reikšmingus darbo teisės pokyčius

Apie lankstų darbą kalbama jau daugelį metų, tačiau kiekvienas jį supranta skirtingai. Tačiau pamažu pokyčiai jau vyksta. Pavyzdžiui, praėjusiais metais į darbo teisę buvo įtraukta „darbuotojo, turinčio savarankiško sprendimų priėmimo kompetenciją“, sąvoka. Tai reiškia, kad toks darbuotojas pats sprendžia, kiek jis dirba kiekvieną dieną ar savaitę, o įmonė neprivalo skaičiuoti jo darbo valandų. Be to, įstatymas buvo papildytas nuostatomis dėl nuotolinio darbo.

Arto Aasas, Estijos darbdavių konfederacijos vadovas mano, kad susitarimas dėl lankstaus darbo laiko yra būtinas. Jis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, kliūčių kyla tais atvejais, kai norima atlikti trumpalaikę užduotį, o ne ilgam laikui prisirišti prie vieno darbdavio. Tuomet sutartys nenumato socialinių garantijų.

Be to, anot jo, turėtų būti įteisinta darbo sutartis, kuri numatytų lankstų darbo krūvį, kai dirbantysis negali dirbti visą dieną, nes mokosi, turi kitą darbą, slaugo artimą žmogų ir panašiai.

Kol kas, nėra tiksliai žinoma, kaip planuojama išplėsti susitarimą dėl lanksčių darbo valandų. Darbuotojui gal ir būtų sudarytos geresnės galimybės, tačiau nuogąstaujama, kad jis netektų papildomų išmokų, jei lankstaus darbo laiko laikotarpis truktų per ilgai.

„Šiuo metu taikomas bendrasis principas, kad suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis yra vienas mėnuo, o už viršvalandžius laikotarpio pabaigoje turėtų būti kompensuojama 1,5 karto. Bet įstatymą padarius labai lankstų, darbo grafikai gali būti sudaryti taip, kad per ilgesnį laikotarpį žmogus turėtų tiek daug laisvo laiko, kad viršvalandinio darbo, o kartu ir apmokėjimo už viršvalandžius tarsi nebūtų“, – įspėja postimee.ee.

Estijos Socialinių reikalų ministerija šiuo metu atlieka tyrimo dėl darbo su lanksčiu darbo grafiku. Įstatymo projektas turėtų būti pateiktas rugpjūčio mėnesį.

A. Aaso teigimu, be to yra ir dar kelios skausmingos vietos darbo rinkoje. Pasak jo, darbo jėgos iš užsienio apribojimai Estijoje yra vieni griežčiausių išsivysčiusiose šalyse. Todėl šalies konkurencinė padėtis, palyginti su kitomis šalimis, yra blogiausia.

„Jei norime būti augančios ekonomikos ir gerovės šalimi, mums reikia lanksčių taisyklių, papildomos darbo jėgos ir ilgalaikio plano, kaip užtikrinti, kad tarp atvykstančių darbuotojų būtų pakankamai šviesių protų“, – ragina Darbdavių konfederacijos vadovas.

Ginčų kyla ir  dėl minimalaus darbo užmokesčio. Rudenį jau bus apskaičiuotas skaičius, į kurį galės atsižvelgti valstybės biudžeto rengėjai. Šiais metais minimalus darbo užmokestis yra 725 Eur bruto. Statistikos departamento duomenimis, vidutinio darbo užmokesčio mediana 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1,478 Eur. 

Vieno iš koalicijos partnerių rinkiminis pažadas buvo per 4 metus pasiekti, kad minimalus darbo užmokestis Estijoje sudarytų 60% šalies vidutinio darbo užmokesčio. Jei rinkimų pažadas bus įgyvendintas, tai reikš, kad MMA kils iki 887 Eur.

Dėl šio punkto darbdaviai ir profsąjungos nesusitaria.