2023-04-24 17:35

„Achemos“ pajamos pernai augo 59%, įmonė uždirbo 20 mln. Eur mažiau pelno

Ramūnas Miliauskas, AB „Achema“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramūnas Miliauskas, AB „Achema“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Didžiausios azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintojos Baltijos šalyse AB „Achema“ pajamos 2022 metais didėjo 59% ir siekė 937,2 mln. Eur. 2021 m. jos buvo 590,3 mln. Eur.

Praėjusiais metais drastiškai išaugus energijos išteklių ir žaliavų kainoms, kilo ir parduodamos produkcijos kaina – tai lėmė didesnes pajamas, tačiau tuo pačiu mažino paklausą: bendrovės produkcijos pardavimų apimtys mažėjo 37% ir siekė 1,4 mln. tonų, palyginti 2021 m. jos buvo 2,22 mln. t, skelbia įmonė.

Pasak Ramūno Miliausko, „Achemos“ generalinio direktoriaus, 2022 m. bendrovei buvo sunkiausi per pastaruosius 15 metų, t. y. nuo pat 2008 m. pasaulinės finansų krizės.

„Karas Ukrainoje ir taikomos sankcijos destabilizavo įprastas energetinių resursų ir žaliavų tiekimo grandines, todėl bendrovei teko operatyviai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Gamtinių dujų kainoms pakilus į neregėtas aukštumas, bendrovė finansinius metus baigė produkciją gamindama minimaliomis apimtimis. Bendrovės pelnas iki mokesčių per 2022 m. sumažėjo 34% ir sudarė 38,8 mln. Eur, kai tuo tarpu 2021 m. jis siekė 58,5 mln. Eur“, – pranešime cituojamas R. Miliauskas.

Pernai bendrovė savo produkciją eksportavo į daugiau kaip 40 šalių, pagrindinėmis eksporto kryptimis išliko Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, Vidurio Europos ir Skandinavijos šalys.

2022 m. bendrovė investavo beveik 14,5 mln. Eur į gamybos modernizavimą. Įmonėje buvo tęsiamos investicijos į energetinių resursų ir poveikio aplinkai mažinimo projektus, plėtojama energetinės sistemos modernizacija. Šios investicijų kryptys toliau vystomos ir šiais metais.

Bendrovės investicijos nukreiptos į gamybos transformaciją žaliąja kryptimi, kurios leis gamyboje naudoti mažiau iškastinio kuro bei palaipsniui pereiti prie tvaresnių produktų.

VŽ rašė, kad įmonė planuoja pastatyti iki 213 MW galios elektrolizės įrenginius, kurie, naudodami iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą, gamintų žaliąjį vandenilį.

Įmonė VŽ informavo, kad investicijos, būtinos tiesiogiai šiam projektui įgyvendinti, turėtų sudaryti 344 mln. Eur. Projektas bus iš dalies finansuojamas Teisingos pertvarkos fondo lėšomis – jų dalis sudarys iki 122,6 mln. Eur. Likusi dalis – banko kreditas ir nuosavos lėšos.

Taip pat skelbta, kad, įmonės darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, „Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ akcininkų susirinkime dividendams nuspręsta skirti beveik 80 mln. Eur, tam panaudojant ne tik pernai uždirbtą apie 40 mln. Eur pelną, bet ir rezervus.

52795
130817
52791