Kritus pieno supirkimo kainai, žemės ūkio ministras žada daugiau derybinių galių ūkininkams
„Lietuvoje kainos pradėjo kristi, kai staiga atsirado perteklinio pieno, sutrikus vienai iš pieno perdirbimo įmonių“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.
Pasak jo, labiausiai neramina situacija dėl pieno gamintojų, kurie investuoja į pieno ūkių modernizavimą ir galimybės toliau tęsti plėtrą ir ateitį.
„Žaliavinio pieno trūksta, trūkumas yra visoje Europos Sąjungoje. Ir staiga dėl simboliškų kiekių perteklinio pieno atsiradimo yra tokie dideli kainų svyravimai. Tada pakimba stipriai klausimas, ar ūkiai, kurie dabar investuoja ir sudėjo savo pajamas, pelno dalis į ūkio modernizavimą, ar jie galės toliau tęsti šituos projektus“, – sakė ministras.
„Ilgesnėje perspektyvoje tas faktorius tikrai neramina, juolab atsiranda vis daugiau pieno perdirbėjų, žaidėjų rinkoje ir reikia galvoti, ką mes darysime“, – pridūrė jis.
Anot jo, būtina ieškoti sprendimų dėl žaliavinio pieno kainų, kurių kritimas pirmiausia stebimas Baltijos šalių regione.
Pieno centro vadovas E. Simonis teigė, kad Lietuvoje perteklinio pieno nebuvo, jaučiamas jo trūkumas, apie 30% jo importuojama ir Latvijos ir Estijos, o kainų kritimą lėmė eksporto rinkos.
„Po 1,5 metų po kainų kilimo ir stabilumo eksporto rinkose – Lietuva eksportuojanti šalis, todėl labai svarbu eksporto rinkos – atėjo kritimo laikotarpis, produktų kiekis nuo rudens pradėjo kristi, krito 20–25%, kainos eksporto rinkose mažėjo 20–60% atskirų produktų. Tai atsiliepė žaliavos kainai, ne pieno kiekio padidėjimas“, – teigė E. Simonis.
Pasak jo, ši situacija turės įtakos ir pieno produktų kainoms parduotuvėse – jie turėtų pigti.
Tomas Raudonius, žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas, kalbėjo, kad reikalingi greiti sprendimai – valstybės pagalba ir nuosaikesnis požiūris į ūkius, kurie plečiasi ir investuoja į savo gamybą. Taip pat, anot jo, reikia ir sisteminių pokyčių stiprinant kooperaciją.
„Kooperacija užtikrina kainų stabilumą žiūrint ir į Vakarų šalis, kita dalis yra tai, kad prarandame vidinę mažmeninę pieno produktų rinką, kas yra kainų stabilumo garantas. Importas auga kaip ant mielių, dėl to ilgainiui mūsų konkurencingumas mažėja“, – teigė T. Raudonius.
Trečiadienį K. Navickas sušaukė Pieno tarybos posėdį, kur buvo kalbama apie padėtį pieno rinkoje ir mažėjančias supirkimo kainas. Po jo K. Navickas tikino, kad bus siekiama didesnių derybinių galių ūkininkams.
„Pagrindinis siekis yra, kad mes turėtume labiau stabilesnes rinkas ir labiau valdomas rizikas kalbant apie pieno sektorių, nes esame labai stipriai veikiami regione kaimyninių šalių. Nematant perspektyvos, ypatingai ūkininkai, kurie nematys perspektyvos, turės labai blogas pasekmes netolimoje ateityje“, – trečiadienį po Pieno tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo gamintojų, perdirbėjų ir institucijų atstovai, žurnalistams sakė K. Navickas.
„Siekis išlieka tas pats – turėti didesnes derybines galias ūkininkams“, – pridūrė ministras.
Pasak K. Navicko, kainų pokyčiai ypač neigiamai veikia pieno gamintojus.
„Kai vyksta kainų pokytis, pirmas pokytis įvyksta tarp perdirbimo ir gamintojo ir tai labai stipriai sukelia rizikas ir destabilizuoja gamintojus, jiems galvojant apie ilgalaikes perspektyvas“, – teigė ministras.
