Lustų krizė: „Volkswagen“ ruošiasi labai sudėtingam ketvirčiui
Kompanija savo darbuotojus įspėjo ruoštis – dėl lustų trūkumo antrasis ketvirtis gamybai bus dar sudėtingesnis nei pirmasis, rašo „Financial Times“.
„Mus informavo tiek kompanija, tiek tiekėjai, kad antrąjį ketvirtį mūsų laukia reikšmingi iššūkiai dėl globalaus lustų trūkumo“, – sako „Volkswagen Group“ valdomo „Seat“ vadovas Wayne'as Griffithas.
„Volkswagen“ dar praėjusiais metais skaičiavo, kad dėl puslaidininkių trūkumo 2021 m. pirmąjį ketvirtį nebus pagaminta 100.000 automobilių. Be to, kompanija neturės pajėgumo išlyginti atsiradusios produkcijos duobės kitais ketvirčiais.
Pasak W. Griffitho, būtent lustų trūkumas šiuo metu yra didžiausias kompanijos iššūkis, kai po pirminio pandeminio šoko globali automobilių rinka pradeda atsigauti.
Vokietijos automobilių gamintojas nėra vienintelis, skaudžiai paliestas šios krizės. „Ford“ praėjusią savaitę keliems mėnesiams uždarė tuziną gamyklų Europoje bei Šiaurės Amerikoje. O „Jaguar Land Rover“ pranešė stabdanti gamybą dviejose vietose Jungtinėje Karalystėje.
„Volkswagen“ grupė klientams per pirmąjį ketvirtį pristatė 2,43 mln. transporto priemonių, net 41% šių pasaulinių pardavimų tenka Kinijai (990.600), kurioje Vokietijos bendrovė augo 61,4%.
Kinijos rinka „Volkswagen“ grupei pirmąjį ketvirtį padėjo augti penktadaliu, nors Europoje pardavimai vis dar buvo 4,6% mažesni nei prieš metus ir siekė tik 735.000 transporto priemonių.
Tiek Kinijos, tiek pasauliniu mastu geriausiai pasirodė „Volkswagen“ grupės „premium“ segmento prekės ženklai „Porsche“ ir „Audi“.
Kodėl trūksta lustų
VŽ rašė, kad per pramonę vilnijanti, tiekimo grandines draskanti ir produkciją branginanti puslaidininkių krizė greit nesibaigs, vis dėlto netruks ir amžinai.
Staigiai pašokus šio komponento, kritiškai svarbaus tiek elektronikos, tiek automobilių pramonei, paklausai, lustų gamintojai nebespėja jų gaminti.
Lustų trūkumą lėmė priežasčių virtinė, įskaitant puslaidininkius naudojančių elektronikos įrenginių poreikį per pandemiją, JAV ir Kinijos prekybos karą, taip pat per pandemiją puslaidininkių gamybos pajėgumus sumažinusias oro sąlygas.
Ši krizė dar kartą parodė pasaulinių tiekimo grandinių priklausomybę nuo Azijos: kaip rašo „Bloomberg“, 70% pasaulinės lustų paklausos patenkina du gamintojai – Taivano „Taiwan Semiconductor“ (TSMC) bei Pietų Korėjos „Samsung“.
Pritrūkus kritiškai svarbių elektronikos komponentų, tiek patys gamintojai, tiek įvairių šalių vyriausybės praneša apie milijardines investicijas, siekiant užsukti gamybą, nors tam, kad ji įsivažiuotų, prireiks kelerių metų.
Kaip rašo „Wall Street Journal“, automobilių bei elektronikos gamintojų atstovams kuris laikas neduodant ramybės Baltiesiems rūmams ir prašant spręsti lustų krizę, JAV prezidentas Joe Bidenas patvirtino naują infrastruktūros planą, kuriame puslaidininkių pramonės šalyje stiprinimui siūloma skirti 50 mlrd. USD. Teigiama, kad šios lėšos bus skirtos vietinių gamintojų subsidijoms bei tyrimų skatinimui, taip pat naujo Nacionalinio lustų technologijų centro kūrimui.
Ambicijų turi ir Europa – kovo pradžioje pristatytame „Skaitmeninio kompaso“ plane Europos Sąjunga brėžia tikslą sukurti tokią vietinę lustų gamybos pramonę, kad 2030 m. regione būtų pagaminama 20% visų puslaidininkių. Kaip rašo CNBC, šiuo metu Europos gamyklos patenkina kiek mažiau nei 10% visos pasaulio lustų paklausos.
