Aplinkosaugininkai pateikė 48 mln. Eur ieškinį „Grigeo Klaipėdai“

Papildyta skyriais „Tyrė ir patys“, „Rizika veiklos tęstinumui“ ir „Grigeo Klaipėda" komentaru.

„Priminsiu, kad pirminio 2020 metų kovo mėnesio civilinio ieškinio suma siekė 3,9 mln. Eur. (...)  Žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais. (...) Byla, neabejoju, bus precedentas“, – feisbuke antradienį rašė ji. 

„Aplinkos apsaugos departamentui ši byla yra tam tikras lūžio taškas. Kartu tai – ir akivaizdus priekaištas, ir įrodymas, kad pokyčiai ateina, net jeigu juos stengiesi aplenkti“, – teigė O. Vėbrienė.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė BNS sakė, kad ieškinys pateiktas prokuratūros atliekamam ikiteisminiam tyrimui, kurio medžiaga bus perduodama teismui.

„Jie pareiškė ieškinį, kurį perduosime teismui, ir jis bus nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla“, – BNS sakė prokurorė. 

Kada byla bus perduota teismui, ji kol kas negalėjo pasakyti.

Tomas Eikinas, „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius, sako esąs nustebęs dėl šiandien gauto Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio „Grigeo Klaipėdos“ atžvilgiu dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo.

„Išanalizavę gautą dokumentą pasigendame argumentacijos, kuo remiantis buvo apskaičiuota tokia suma. Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms, ar buvo pakenkta florai ir faunai, vandens būklei. Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną Aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką. Nėra pagrįsta, kaip buvo paskaičiuota žala ir kiek ji atitinka realią situaciją. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo momentu yra sudėtinga plačiau komentuoti ir vertinti pateiktus skaičius“, – pranešime spaudai cituojamas T. Eikinas.

Kadangi, anot jo, nėra duomenų, kokie tikrieji kiekiai nepilnai išvalytų nuotekų pateko į Kuršių marias, esant neapibrėžtai situacijai ir vertinant žalą gamtai, reikia remtis objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kaip tai numato visoms Bendrijos narėms privaloma Europos Parlamento priimta Direktyva 2004/35/EB. Tai, T. Eikino teigimu, ir padarė nepriklausomi užsienio ekspertai iš „TIG Environmental“. Jų parengta ataskaita bei siūlymai dėl aplinkos atkūrimo priemonių yra pateikti Aplinkos apsaugos departamentui praėjusių metų lapkričio mėnesį, tačiau iš departamento negauta jokio atsakymo.

Atliekant poveikio aplinkai tyrimą bei atkūrimo priemonių plano rengimą buvo remiamasi Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatais. 

Sausio pradžioje, praėjus metams nuo „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalo, prokurorė sakė, kad ikiteisminis tyrimas yra finišo tiesiojoje ir byla teismą turėtų pasiekti jau greitai. G. Skersinskytė tuomet teigė, kad už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki šešerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gresia iki 5 mln. Eur bauda.

Jos teigimu, kurie įtariamieji keliaus į teismą, ir ar tarp jų bus pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, paaiškės bylą perdavus teismui. Įtariamųjų iš viso yra 8–9 fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.

Anksčiau skelbta, kad tarp įtariamųjų yra ir G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas, dirbantis nuo 2019-ųjų gruodžio.

Tyrė ir patys

Tyrimą dėl žalos atlyginimo „Grigeo“ užsakymu parengusi aplinkosaugos srityje veikianti tarptautinė bendrovė „TIG Environmental“ pateikė išvadą, kad „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas.

„TIG Environmental“ akcentavo, kad, nustatant žalos gamtai atlyginimą, turi būti remiamasi ES direktyva Nr. 2004/35/EB apibrėžtais žalos gamtai atlyginimo principais ir būdais, suteikiant prioritetą nepiniginiam žalos aplinkai kompensavimo metodui.

Rizika veiklos tęstinumui

Žiniasklaidoje, o ne iš emitento, paaiškėjus informacijai apie ieškinį, biržoje prasidėjo „Grigeo“ akcijų išsipardavimas. Akcijos spėjo atpigti 13,62%, kai po daugiau kaip valandos, paprašius „Grigeo“, biržos operatorė sustabdė prekybą, iki pati emitentė paskelbs informaciją.

Per maždaug valandą nuo „Grigeo“ kapitalizacijos nurėžta daugiau kaip 13 mln. Eur.

„Egzistuoja neapibrėžtumas, kuris gali sukelti reikšmingų abejonių dėl bendrovės gebėjimo tęsti veiklą“, – dar praėjusiais metais, motyvuodama ikiteisminiu tyrimu, kai kurių klientų sustabdytais pirkimais bei gamyklos prastovomis, kai nuotekų priėmimą sustabdė AB „Klaipėdos vanduo“, pernai, parengusi metinę ataskaitą, nurodė „Grigeo Klaipėda“.

Sausio 13 ir sausio 20 d., „Creditinfo“ duomenimis, įmonei taikyti du turto areštai.

„Grigeo“ įmonių grupę 2020 m. rugsėjo 30 d. sudarė devynios bendrovės – AB „Grigeo Klaipėda“, UAB „Grigeo Packaging“, UAB „Grigeo Baltwood“, UAB „Grigeo Recycling“, SIA „Grigeo Recycling“, AT „Mena Pak“, UAB „Grigeo investicijų valdymas“, UAB „Naujieji Verkiai“ ir UAB „Grigiškių energija“.

2020 m. I pusmetį  grupė pasiekė 65,1 mln. Eur konsoliduotą pardavimo apyvartą. Per tą patį laikotarpį bendrovės pardavimai siekė 32,4 mln. Eur. Praėjusių metų finansinės atskaitomybės dokumentus „Gigeo“ skelbs vasario 25 d.

[infogram id="558a0932-837e-44cb-8e83-b8565306f615" prefix="1rR" format="interactive" title="AB „Grigeo Klaipėda“ padavimo pajamos, mln. Eur"]

Rašyti komentarą 0