Ant interesų svarstyklių – rąstai

Publikuota: 2020-02-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Medienos perdirbimo įmonėms sužibo daug metų puoselėta viltis pirmumo tvarka įsigyti valstybinės medienos – tam buvo pritarta Vyriausybės pasitarime, verdiktas dar turi nuskambėti Vyriausybės posėdyje ir Seime. Tokias privilegijas šios srities pramonei teikia ir kai kurios ES šalys. Miškų urėdijų atstovai naujovei nepritaria, savo argumentų turi ir žaliavos eksportuotojai.

Įmonės, perdirbančios medieną, tarp kurių – didelė dalis baldų pramonei atstovaujančių bendrovių, bemaž nuo 2013 m. mėgina įtikinti valdžią, kad būtina keisti valstybinių miškų aukcionų sąlygas. Pramonininkai norėtų, kad pirmame aukcionų rate jiems būtų parduota apie 70% valstybinės medienos, o dėl likusios žaliavos antrame rate rungtųsi visi norintys. Medienos perdirbėjai skaičiuoja, kad, gavę pirmumo teisę pirkti žaliavą, jie savo gaminių eksportą padidintų kelis kartus. Tačiau prieš tokią tvarką stoja miškų urėdijos, skaičiuojančios sumažėsiančias pajamas, į jų stovyklą keliasi ir medienos eksportuotojai, teigiantys, kad žaliavos kaina jiems padidės. Iki šiol, regis, koziriai būdavo būtent šios lobistų stovyklos rankose – Seimas vis atidėliodavo Miškų įstatymo pakeitimus.

Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo įsiklausyta į pramonininkų balsą ir pritarta naujai medienos pardavimo tvarkai. Pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos būtų suteikta Lietuvoje veikiančioms šalies ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos. Aplinkos ministerija argumentuoja, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą šalyje.

Pirmenybė būtų teikiama medienos perdirbėjams, per pastaruosius 3 metus panaudojusiems bent 80% medienos ir Lietuvoje turintiems bent penkis darbuotojus. Be to, jie privalės neturėti pradelstų skolų, įskaitant šalies biudžetui ir „Sodrai“. Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, BNS sakė, kad pirmumo tvarka būtų parduodama 40% šalies rinkai pateikiamos pačios vertingiausios medienos, o likusią dalį galėtų įsigyti visi pirkėjai. Reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus ir perdirbimo pajėgumų užtikrins, kad sistema negalės piktnaudžiauti medienos perpardavinėtojai.

Konkurencijos taryba, Teisingumo ministerija, Valstybinių miškų urėdija tikina, kad įstatymo projektas gali prieštarauti laisvam prekių judėjimo ES rinkoje principui – esą nauja tvarka gali būti traktuojama kaip neleistina valstybės pagalba. K. Mažeika atsako: įvertinant kitų šalių praktiką, nėra tikslinga derinti su Europos Komisija, nes tai nėra tiesioginė valstybės pagalba. Tokią tvarką mėginęs apginti tuometis premjeras Algirdas Butkevičius dar 2015 m. pateikė keletą šalių pavyzdžių, kurios medienos įsigijimo prioritetą teikia perdirbimo pramonės įmonėms. Tarp jų – Latvija, Estija, Lenkija, Švedija. Pavyzdžiui, Latvijoje iš valstybinių miškų apvaliąją medieną gali pirkti tik vietos apdirbimo įmonės, galinčios deklaruoti gamybos pajėgumą, turinčios tam tikrą darbuotojų skaičių ir sumokančios atitinkamai mokesčių į valstybės biudžetą. Regis, tokį pat modelį renkasi ir Lietuva.

Bene jautriausias lieka kainos klausimas. Ko gero, kuriant naują medienos pirkimo tvarką, reikėtų subalansuoti visų pusių interesus, pirmiausia – miškų urėdijų, apsaugant jas nuo kainų dempingavimo, kad lobistiniai pramonininkų interesai per daug nenumuštų kainos ir nesumenkintų pajamų, kurias miškų urėdijos gauna už valstybinę medieną.

Įvertinusi abiejų pusių tiesą, valdžia turi apsispręsti, kokią valstybinę politiką vykdo ir kokiam sektoriui reikia teikti prioritetą – ar kuriančiam pridėtinę vertę, steigiančiam naujas darbo vietas ir mokančiam mokesčius į valstybės biudžetą, ar žaliavos pardavėjams.

VŽ nuomone, siekis stiprinti savo šalies pramonę, kurti didesnę pridėtinę vertę yra normalus noras. Tačiau reikėtų suskaičiuoti, kur maksimalią naudą gautų šalies piliečiai. Per tuos metus, kol tęsėsi šalių ginčas, o valdžios struktūros nesiryžo priimti sprendimo, jau galima buvo užsakyti išsamią studiją geriausiai kitų šalių patirčiai įvertinti ir pateikti atsakymą, KAIP visa tai padaryti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Verslas išsinėrė ir užsiaugino naują odą Premium

Koronavirusas be jokio gailesčio išbandė verslo atsparumą ir pakuteno nervus ne vienam verslininkui. Kai kam...

Šiauliuose svarsto kurtis karinių orlaivių pilotus rengianti bendrovė

Tarptautinio Šiaulių oro uosto teritorijoje pilotų bei pagalbinių tarnybų mokymų centrą svarsto įkurti...

Pramonė
08:00
SBA skiria stipendijas Vilniuje studijuosiantiems baltarusiams 7

Pastaruoju metu gerokai padaugėjus Baltarusijos piliečių, siekiančių studijuoti Vilniaus universitete, SBA...

Verslo aplinka
2020.09.26
Vakcinai platinti pasaulis skuba šaldyti tiekimo grandinę ir kurti šaldiklių fermas  Premium

Kovojant su koronaviruso pandemija, pasauliui reikės ne tik veikiančios ir saugios vakcinos formulės,...

Pramonė
2020.09.26
„Elektrum Lietuva“ supirks visą Vydmantų vėjo parko elektrą 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ nuo kitų metų...

Pramonė
2020.09.26
Baltarusijos verslas: partneriai stabdo sandorius, nutraukia susitarimus 1

Nepasitikėjimas valstybės veiksmais pasiekė tokį lygį tiek Baltarusijos darbo kolektyvuose, tiek verslininkų...

Pramonė
2020.09.26
Baltijos šalys sutarė dėl metodikos boikotuojant Astravo elektrą

Baltijos šalims sutarus nepirkti elektros iš Baltarusijos, kai joje pradės veikti Astravo atominė elektrinė...

Pramonė
2020.09.25
Elektros tiekėjai raginami nurodyti galutinę kainą gyventojams 1

Lietuvoje vykstant pirmajam elektros tiekimo gyventojams liberalizavimo etapui, nepriklausomi tiekėjai...

Pramonė
2020.09.25
Nutolusios saulės jėgainės pradėtos siūlyti ir verslui 

Nutolusias saulės elektrines jau gali įsigyti ir verslo klientai, praneša valstybės valdoma „Ignitis grupė“,...

Pramonė
2020.09.25
Ignalinos AE valdybos pirmininkas – D. Jasinskis

Valstybės valdomos Ignalinos atominės elektrinės (AE) valdybos pirmininku išrinktas „Danske Bank“ Baltijos...

Pramonė
2020.09.25
„Vlantana“ stiprina pozicijas sandėliavimo rinkoje Verslo tribūna 3

Iki metų pabaigos duris atvers ir paslaugas teikti pradės vienas didžiausių Vakarų Lietuvoje logistikos...

Pernai nusiaubęs Kiniją, afrikinis kiaulių maras graso Europai Premium 1

Europos ūkiuose – įtampa dėl kiaulių maro. Regione plintanti liga jau pasiekė Vokietiją – didžiausią ES...

Pramonė
2020.09.25
Dar ne kaukės, bet apsauginę aprangą galima sertifikuoti Lietuvoje Premium

Daugiau asmeninių apsaugos priemonių – aprangos – bus galima sertifikuoti ir Lietuvoje. Valstybinio mokslinių...

Gazelė
2020.09.25
„Volkswagen“ išmokės kompensacijas Brazilijos diktatūros aukoms

„Volkswagen“ trečiadienį pranešė pasirašiusi susitarimą su Brazilijos prokurorais dėl kompensacijų buvusiems...

Verslo aplinka
2020.09.24
Antros kartos bioetanolio gamyba: atliekų gali tekti įsivežti Premium

„Kurana“ ruošiasi plėtrai, kad galėtų gaminti antros kartos biodegalus: dalis bioetanolio gamybai naudojamų...

Pramonė
2020.09.24
Marijampolės cukraus fabrikui keliama bankroto byla Premium

Kauno apygardos teismas nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“, kuriai priklauso cukraus fabrikas Marijampolėje,...

Pramonė
2020.09.24
„Nordic Sugar Kėdainiai“ pernai uždirbo beveik 1,2 mln. Eur pelno

Vienos didžiausių cukraus gamintojų Europoje Danijos „Nordic Sugar“ valdoma Lietuvos bendrovė „Nordic Sugar...

Pramonė
2020.09.24
Trinkelės laimi: lėšų žaliajai ekonomikai DNR plane numatyta per mažai  Premium

Europos Komisija 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje rugsėjo viduryje pateikė gaires, kaip...

Finansai
2020.09.24
EIB „Ignitis grupei“ skolina 110 mln. Eur

Europos investicijų bankas (EIB) valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ skolina 110 mln. Eur.

Pramonė
2020.09.23
Viceministras: skirtingi jūros vėjo parkų valdytojų ir žvejų interesai bus derinami

Žemės ūkio ministerijai įspėjus, kad Baltijos jūroje įrengiant vėjo elektrinių parkus gali būti pažeisti...

Pramonė
2020.09.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus