Ant interesų svarstyklių – rąstai

Publikuota: 2020-02-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Medienos perdirbimo įmonėms sužibo daug metų puoselėta viltis pirmumo tvarka įsigyti valstybinės medienos – tam buvo pritarta Vyriausybės pasitarime, verdiktas dar turi nuskambėti Vyriausybės posėdyje ir Seime. Tokias privilegijas šios srities pramonei teikia ir kai kurios ES šalys. Miškų urėdijų atstovai naujovei nepritaria, savo argumentų turi ir žaliavos eksportuotojai.

Įmonės, perdirbančios medieną, tarp kurių – didelė dalis baldų pramonei atstovaujančių bendrovių, bemaž nuo 2013 m. mėgina įtikinti valdžią, kad būtina keisti valstybinių miškų aukcionų sąlygas. Pramonininkai norėtų, kad pirmame aukcionų rate jiems būtų parduota apie 70% valstybinės medienos, o dėl likusios žaliavos antrame rate rungtųsi visi norintys. Medienos perdirbėjai skaičiuoja, kad, gavę pirmumo teisę pirkti žaliavą, jie savo gaminių eksportą padidintų kelis kartus. Tačiau prieš tokią tvarką stoja miškų urėdijos, skaičiuojančios sumažėsiančias pajamas, į jų stovyklą keliasi ir medienos eksportuotojai, teigiantys, kad žaliavos kaina jiems padidės. Iki šiol, regis, koziriai būdavo būtent šios lobistų stovyklos rankose – Seimas vis atidėliodavo Miškų įstatymo pakeitimus.

Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo įsiklausyta į pramonininkų balsą ir pritarta naujai medienos pardavimo tvarkai. Pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos būtų suteikta Lietuvoje veikiančioms šalies ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos. Aplinkos ministerija argumentuoja, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą šalyje.

Pirmenybė būtų teikiama medienos perdirbėjams, per pastaruosius 3 metus panaudojusiems bent 80% medienos ir Lietuvoje turintiems bent penkis darbuotojus. Be to, jie privalės neturėti pradelstų skolų, įskaitant šalies biudžetui ir „Sodrai“. Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, BNS sakė, kad pirmumo tvarka būtų parduodama 40% šalies rinkai pateikiamos pačios vertingiausios medienos, o likusią dalį galėtų įsigyti visi pirkėjai. Reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus ir perdirbimo pajėgumų užtikrins, kad sistema negalės piktnaudžiauti medienos perpardavinėtojai.

Konkurencijos taryba, Teisingumo ministerija, Valstybinių miškų urėdija tikina, kad įstatymo projektas gali prieštarauti laisvam prekių judėjimo ES rinkoje principui – esą nauja tvarka gali būti traktuojama kaip neleistina valstybės pagalba. K. Mažeika atsako: įvertinant kitų šalių praktiką, nėra tikslinga derinti su Europos Komisija, nes tai nėra tiesioginė valstybės pagalba. Tokią tvarką mėginęs apginti tuometis premjeras Algirdas Butkevičius dar 2015 m. pateikė keletą šalių pavyzdžių, kurios medienos įsigijimo prioritetą teikia perdirbimo pramonės įmonėms. Tarp jų – Latvija, Estija, Lenkija, Švedija. Pavyzdžiui, Latvijoje iš valstybinių miškų apvaliąją medieną gali pirkti tik vietos apdirbimo įmonės, galinčios deklaruoti gamybos pajėgumą, turinčios tam tikrą darbuotojų skaičių ir sumokančios atitinkamai mokesčių į valstybės biudžetą. Regis, tokį pat modelį renkasi ir Lietuva.

Bene jautriausias lieka kainos klausimas. Ko gero, kuriant naują medienos pirkimo tvarką, reikėtų subalansuoti visų pusių interesus, pirmiausia – miškų urėdijų, apsaugant jas nuo kainų dempingavimo, kad lobistiniai pramonininkų interesai per daug nenumuštų kainos ir nesumenkintų pajamų, kurias miškų urėdijos gauna už valstybinę medieną.

Įvertinusi abiejų pusių tiesą, valdžia turi apsispręsti, kokią valstybinę politiką vykdo ir kokiam sektoriui reikia teikti prioritetą – ar kuriančiam pridėtinę vertę, steigiančiam naujas darbo vietas ir mokančiam mokesčius į valstybės biudžetą, ar žaliavos pardavėjams.

VŽ nuomone, siekis stiprinti savo šalies pramonę, kurti didesnę pridėtinę vertę yra normalus noras. Tačiau reikėtų suskaičiuoti, kur maksimalią naudą gautų šalies piliečiai. Per tuos metus, kol tęsėsi šalių ginčas, o valdžios struktūros nesiryžo priimti sprendimo, jau galima buvo užsakyti išsamią studiją geriausiai kitų šalių patirčiai įvertinti ir pateikti atsakymą, KAIP visa tai padaryti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Orlen Lietuva“: 3 darbuotojai susirgo, 6 – saviizoliacijoje

Mažeikių naftos perdirbimo bendrovėje  AB „Orlen Lietuva“ trims darbuotojams patvirtinus užsikrėtimą...

Pramonė
17:23
„Harju Elekter“ vadovas: individualizmas bendrovei nepadeda Premium

Pandemija, apvertusi aukštyn kojomis daugybę dalykų ir sujaukusi dažno verslo kasdienybę, – ne priežastis...

Pramonė
16:42
„Acme“ žengia į saulės energetikos verslą

Lietuviško kapitalo elektronikos prietaisų prekybos grupė „Acme Grupė“ žengia į alternatyvios energetikos...

Pramonė
12:57
ES įgyvendins žemės ūkio politikos reformą taikydama griežtas aplinkosaugos taisykles

Europos Sąjungos (ES) ministrai trečiadienį susitarė pertvarkyti bloko didelės apimties žemės ūkio politiką,...

Pramonė
12:36
Teismas: „Lifosa“ turi sumokėti daugiau nei 14 mln. Eur VIAP mokesčio

Rusijos koncerno „Eurochem“ valdoma Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ privalo sumokėti daugiau nei 14...

Pramonė
11:52
„Mantinga“ kitiems metams suplanavo 22 mln. Eur investicijų   2

Duoną ir šaldytus užkandžius gaminanti „Mantinga“ įmonių grupė planuoja investuoti į gamybos plėtrą,...

Pramonė
10:31
Du bankai „Agrochemai“ suteikė 100 mln. Eur sindikuotą paskolą

Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti žemės ūkio paslaugų ir prekybos bendrovė „Agrochema“ iš bankų...

Pramonė
10:00
Porolono gamyklos stoja ir tai atsilieps ne tik baldžiams  Premium 8

Cheminių medžiagų stygius įgauna sniego gniūžtės efektą – porolono gamyklos informuoja laikinai stabdančios...

Pramonė
05:45
Seimas nustatė tvarką, kaip greičiau užkasti elektros laidus  2

Seimas sumažino savivaldybių bei vartotojų finansinę naštą, keičiant elektros oro linijas kabelinėmis, taip...

Pramonė
2020.10.20
Toliau atsinaujinanti Alytaus „Astra“ keičia pavadinimą Verslo tribūna

Geri pusmečio bei trijų ketvirčių rezultatai, suplanuotos investicijos į naujos gamybinės laboratorijos...

NT fondas meta masalą, Investuotojų asociacija kritikuoja Premium 1

Papildomą vienetų platinimą investuotojams įgyvendinantis NT fondas „Baltic Horizon“ iš skrybėlės traukia jo...

Rinkos
2020.10.20
Griežtinamas jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70% mažesnė rytinių...

Pramonė
2020.10.20
A. Markauskas: kartais laiko tartis su darbuotojais tiesiog nėra Premium 8

Nors komunikaciją su komanda Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltic“ generalinis...

Pramonė
2020.10.20
Pirmieji COVID-19 atvejai fiksuoti „Mars Lietuva“, gamyba vyksta įprastai

Pandemijai įgavus naują pagreitį, keturis ligos atvejus įmonėje užfiksavo Gargžduose įsikūrusi maisto...

Pramonė
2020.10.20
Investavęs 1,7 mln. Eur „Detonas“ gamins vandeniui atsparius sprogmenis

Dolomitas ir klintys Lietuvoje eksploatuojamuose karjeruose dažniausiai smulkinami sprogdinant, o vykdant...

Pramonė
2020.10.20
Įkalintos laivų pramonės laukia dar didesnių iššūkių metai Verslo tribūna

Koronaviruso sąlygota suirutė ir ją lydinti ekonominė krizė įvedė daug neapibrėžtumo verslo aplinkoje. Šie...

Verslo aplinka
2020.10.20
ES ūkininkai siekia uždrausti produktus be mėsos vadinti „mėsainiais“ ar „dešrelėmis“

Europos ūkininkai siekia, kad būtų uždrausta bemėsius produktus vadinti „mėsainiais“ ar „dešrelėmis“, nes...

Pramonė
2020.10.20
Lietuva šiemet į kitas šalis transportavo dukart daugiau dujų

Lietuva šiemet į kitas Baltijos šalis ir Suomiją transportavo 7,8 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų –...

Pramonė
2020.10.19
Klaipėdos LEZ – „Financial Times“ įvertinimas

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) apdovanota už tvarumą. Tai pirmas toks apdovanojimas Lietuvos LEZ,...

Pramonė
2020.10.19
Ž. Vaičiūnas: Lietuva negali delsti su prekybos elektra metodika 3

Energetikos ministras perspėja, kad nepatvirtinusi trišalės prekybos elektra su Rusija metodikos, Lietuva...

Pramonė
2020.10.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus