Ant interesų svarstyklių – rąstai

Publikuota: 2020-02-03
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Medienos perdirbimo įmonėms sužibo daug metų puoselėta viltis pirmumo tvarka įsigyti valstybinės medienos – tam buvo pritarta Vyriausybės pasitarime, verdiktas dar turi nuskambėti Vyriausybės posėdyje ir Seime. Tokias privilegijas šios srities pramonei teikia ir kai kurios ES šalys. Miškų urėdijų atstovai naujovei nepritaria, savo argumentų turi ir žaliavos eksportuotojai.

Įmonės, perdirbančios medieną, tarp kurių – didelė dalis baldų pramonei atstovaujančių bendrovių, bemaž nuo 2013 m. mėgina įtikinti valdžią, kad būtina keisti valstybinių miškų aukcionų sąlygas. Pramonininkai norėtų, kad pirmame aukcionų rate jiems būtų parduota apie 70% valstybinės medienos, o dėl likusios žaliavos antrame rate rungtųsi visi norintys. Medienos perdirbėjai skaičiuoja, kad, gavę pirmumo teisę pirkti žaliavą, jie savo gaminių eksportą padidintų kelis kartus. Tačiau prieš tokią tvarką stoja miškų urėdijos, skaičiuojančios sumažėsiančias pajamas, į jų stovyklą keliasi ir medienos eksportuotojai, teigiantys, kad žaliavos kaina jiems padidės. Iki šiol, regis, koziriai būdavo būtent šios lobistų stovyklos rankose – Seimas vis atidėliodavo Miškų įstatymo pakeitimus.

Praėjusią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime buvo įsiklausyta į pramonininkų balsą ir pritarta naujai medienos pardavimo tvarkai. Pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos būtų suteikta Lietuvoje veikiančioms šalies ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos. Aplinkos ministerija argumentuoja, kad tai skatins investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą šalyje.

Pirmenybė būtų teikiama medienos perdirbėjams, per pastaruosius 3 metus panaudojusiems bent 80% medienos ir Lietuvoje turintiems bent penkis darbuotojus. Be to, jie privalės neturėti pradelstų skolų, įskaitant šalies biudžetui ir „Sodrai“. Kęstutis Mažeika, aplinkos ministras, BNS sakė, kad pirmumo tvarka būtų parduodama 40% šalies rinkai pateikiamos pačios vertingiausios medienos, o likusią dalį galėtų įsigyti visi pirkėjai. Reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus ir perdirbimo pajėgumų užtikrins, kad sistema negalės piktnaudžiauti medienos perpardavinėtojai.

Konkurencijos taryba, Teisingumo ministerija, Valstybinių miškų urėdija tikina, kad įstatymo projektas gali prieštarauti laisvam prekių judėjimo ES rinkoje principui – esą nauja tvarka gali būti traktuojama kaip neleistina valstybės pagalba. K. Mažeika atsako: įvertinant kitų šalių praktiką, nėra tikslinga derinti su Europos Komisija, nes tai nėra tiesioginė valstybės pagalba. Tokią tvarką mėginęs apginti tuometis premjeras Algirdas Butkevičius dar 2015 m. pateikė keletą šalių pavyzdžių, kurios medienos įsigijimo prioritetą teikia perdirbimo pramonės įmonėms. Tarp jų – Latvija, Estija, Lenkija, Švedija. Pavyzdžiui, Latvijoje iš valstybinių miškų apvaliąją medieną gali pirkti tik vietos apdirbimo įmonės, galinčios deklaruoti gamybos pajėgumą, turinčios tam tikrą darbuotojų skaičių ir sumokančios atitinkamai mokesčių į valstybės biudžetą. Regis, tokį pat modelį renkasi ir Lietuva.

Bene jautriausias lieka kainos klausimas. Ko gero, kuriant naują medienos pirkimo tvarką, reikėtų subalansuoti visų pusių interesus, pirmiausia – miškų urėdijų, apsaugant jas nuo kainų dempingavimo, kad lobistiniai pramonininkų interesai per daug nenumuštų kainos ir nesumenkintų pajamų, kurias miškų urėdijos gauna už valstybinę medieną.

Įvertinusi abiejų pusių tiesą, valdžia turi apsispręsti, kokią valstybinę politiką vykdo ir kokiam sektoriui reikia teikti prioritetą – ar kuriančiam pridėtinę vertę, steigiančiam naujas darbo vietas ir mokančiam mokesčius į valstybės biudžetą, ar žaliavos pardavėjams.

VŽ nuomone, siekis stiprinti savo šalies pramonę, kurti didesnę pridėtinę vertę yra normalus noras. Tačiau reikėtų suskaičiuoti, kur maksimalią naudą gautų šalies piliečiai. Per tuos metus, kol tęsėsi šalių ginčas, o valdžios struktūros nesiryžo priimti sprendimo, jau galima buvo užsakyti išsamią studiją geriausiai kitų šalių patirčiai įvertinti ir pateikti atsakymą, KAIP visa tai padaryti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Heineken“ pelnas išaugo 78,7% 

Antroji didžiausia pasaulyje alaus darykla „Heineken“ trečiadienį pranešė apie pirmąjį ketvirtį išaugusį...

Rinkos
2021.04.21
M. Staškevičius paskirtas Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovu penkerių metų kadencijai paskirtas Mantas...

Pramonė
2021.04.21
VMG pajamos pernai mažėjo, bet įgyvendintos investicijos padės spurtuoti 1

Tarptautinė investicinė VMG grupė, neaudituotais duomenimis, 2020-uosius užbaigė pasiekusi 331 mln. Eur...

Pramonė
2021.04.21
N. Mikalajūnas paliko „Icor“, įsteigė naują agentūrą Premium 5

Veiklą pradeda nauja komunikacijos agentūra „Intuit Communications“, kurią įsteigė ilgametis įmonių grupės...

Rinkodara
2021.04.21
Metų pradžia pienininkams sudėtinga – mažėja gamyba ir eksportas

Šių metų pradžia Lietuvos pienininkams klostėsi sudėtingai – mažėjo pieno gamyba ūkiuose, taip pat mažiau...

Pramonė
2021.04.21
Daugėjant gamtos kataklizmų, ūkininkai suskubo drausti pasėlius Premium 2

Lietuvos žemdirbiai, prieš kurį laiką atsargiai vertinę pasėlių draudimo galimybes, keičia savo nuomonę.

Pramonė
2021.04.21
Pramonė
2021.04.21
Kinijos technologijų milžinės žengia į automobilių pramonę Premium

Didžiosios Kinijos technologijų bendrovės per pastaruosius keletą mėnesių pranešė į elektrinių ar autonominių...

Inovacijos
2021.04.20
Ministras: GIPL suteiks naujų galimybių Lietuvos dujų rinkai

Lietuvai baigiant tiesti magistralinį dujotiekį su Lenkija (GIPL), energetikos ministras Dainius Kreivys...

Pramonė
2021.04.20
Ūkininkams kompensuota palūkanų už 1,35 mln. Eur

Pernai, palyginti su 2019 m., ūkininkams kompensuota daugiau nei dvigubai palūkanų. Tai lėmė dėl COVID-19...

Gazelė
2021.04.20
Bankuose – žemdirbių finansavimo pikas

Finansų sektorius išgyvena sezoninį žemdirbių finansavimo piką. Augant žemės nuomos...

Pramonė
2021.04.20
„Kauno baldai“ metų pradžia – su 25% didesniais pardavimais

SBA valdoma minkštųjų baldų gamintoja bendrovė „Kauno baldai“ pirmąjį šių metų ketvirtį pardavimus padidino...

Pramonė
2021.04.20
Prie „Achemos“ – algomis nepatenkintų darbuotojų protesto akcija 2

Balandžio 20 d. prie AB „Achema“ administracinio pastato, vykstant akcininkų susirinkimui, protestavo...

Pramonė
2021.04.20
Plastiko ploninimas – viena efektyviausių pakuotės tvarumo krypčių Verslo tribūna

Tiek ES žalioji politika, tiek pirkėjų lūkesčiai verslą užtikrintai kreipia tvarumo linkme. Ar įmanoma...

Pramonė
2021.04.20
Pramonines virtuves gaminanti „Novameta“ pardavimus augino ir uždarytame maitinimo sektoriuje Premium 1

Pramonines virtuves gaminanti UAB „Novameta“ pernai fiksavo 4,5% pajamų augimą. Nors užpuolus pandemijai...

Pramonė
2021.04.20
Karvutė dėl klimato kaitos nekalta, arba Sumanaus ūkininkavimo kliūtys Lietuvoje Premium

Pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir šiek tiek išmonės, ūkiai gali tapti žali, o beveik visos jų...

Inovacijos
2021.04.20
„Coca-Cola“: paklausa grįžo į priešpandeminį lygį

„Coca-Cola“, pristačiusi pirmojo metų ketvirčio finansinius rezultatus, konstatuoja, kad pardavimai grįžo į...

Pramonė
2021.04.19
IAE atliekyno projektuotojai „Specialus montažas-NTP“ – bankrotas

Daugiau nei 70 mln. Eur preliminarios vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) radioaktyviųjų atliekų...

Pramonė
2021.04.19
„KG Constructions Group“ aliuminio-stiklo konstrukcijų gamyklą statys „Conresta“ 1

Aliuminio ir stiklo fasadinių konstrukcijų gamybos bendrovė „KG Constructions Group“ ir statybos bendrovė...

Pramonė
2021.04.19
„Auga Group“ siekis – gamyba be kainos gamtai ir 45 mln. Eur EBITDA 2023 m. Premium 4

17% pajamas auginusi ir 20,8 mln. pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA)...

Pramonė
2021.04.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku