2013-12-18 01:01

Interesai skyla skiedromis

"Verslo žinios". Redakcijos nuomonė
"Verslo žinios". Redakcijos nuomonė
Vis labiau darosi akivaizdu, kad ne tik kiekviena lazda, bet ir medis turi du galus. Nesantaikos kibirkštys, įskeltos tarp medienos perdirbimo įmonių ir urėdijų, žiebiasi toliau. Pirmieji mėgina įtikinti valdžią būtinybe keisti valstybinių miškų medienos aukcionų sąlygas, antrieji atkerta, kad pramonininkų „ašaros“ iš tikrųjų slepia nenorą mokėti tikrosios kainos.


Ta „tikroji“ kaina tolygiai didėja. VŽ rašė (2013 12 11), kad pasibaigus 2014 m. I pusmečio medienos pardavimo aukcionams, aiškėja, jog daugelio sortimentų (paskirties) mediena iš urėdijų kitąmet bus brangesnė nei 2013 m. Aukcionų pirkėjų skaičius muša rekordus – verslininkai tikina, kad nemažą dalį  – apie pusę – tokių pirkėjų sudaro įmonės, užsiimančios medienos eksportu į Kiniją. Kaip ir anksčiau vykusiuose aukcionuose, eglių ir pušų rąstus aktyviai pirko Latvijos medienos pramonės įmonės, teigiama, kad jos siūlė dideles kainas ir taip sukėlė bendrą kainų lygį Lietuvoje, o jos yra 20–30% aukštesnės nei Latvijoje ir Estijoje.


Pagal dabar galiojančią tvarką visa mediena iš valstybinių miškų yra parduodama aukcionuose – juose gali dalyvauti visi pirkėjai, tiek vietiniai, tiek užsieniečiai. Lietuvos medienos perdirbėjai tikina, kad aplinkinėse valstybėse galioja tvarka, suteikianti pirmenybę vietiniams perdirbėjams. Jiems antrina ir premjeras Algirdas Butkevičius, pasak jo, taip elgiasi Latvija, Estija, Lenkija ir netgi Švedija. Pvz., Latvijoje iš valstybinių miškų apvaliąją medieną gali pirkti tik vietinės medienos apdirbimo įmonės, galinčios deklaruoti gamybos pajėgumą, turinčios tam tikrą darbuotojų skaičių ir sumokančios atitinkamai mokesčių į valstybės biudžetą. Baltarusija ir Kaliningrado sritis taip pat neleidžia laisvai išvežti apvaliosios medienos.

Užtat iš Lietuvos mediena keliauja laisvai. Perdirbėjai aiškina, kad suteikus jiems galimybę pirmenybės tvarka įsigyti medienos Lietuvoje gamybą plėtojančioms įmonėms būtų galima įdarbinti daugiau žmonių, padidinti produkcijos eksportą, o ir valstybė gautų daugiau mokesčių, nes išvežama produkcija yra brangesnė nei žaliava.

Pavasarį baldų ir medienos perdirbimo pramonės atstovai mėgino įtikinti premjerą, kad būtina keisti aukcionų sąlygas, pramonininkai norėtų, kad pirmame aukcionų rate jiems būtų parduota apie 70% valstybinės medienos, o dėl likusios žaliavos antrame rate grumtųsi visi norintieji. Tačiau valdžia aiškina, kad nepavyksta gauti Konkurencijos tarybos ir Europos teisės departamento pritarimo. Esą pagal ES teisę konkurencijos sąlygos turi būti vienodos visiems Sąjungos valstybių ūkio subjektams. Tačiau jau minėtoms valstybėms kažkodėl pavyko suteikti pirmenybę vietiniams gamintojams... Savų argumentų turi ir urėdijų atstovai – augančios medienos kainos juos visiškai patenkina. Pirmame aukciono etape kainos būtų mažesnės, o tai atsilieptų urėdijų pelnui.

Žinoma, rasti būdą, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus, nėra paprasta – čia išties reikėtų saliamoniško sprendimo. Kita vertus, išvežti vertingą žaliavą daug proto nereikia. Juolab kad svetur riedantys rąstai pervažiuoja galimybę sukurti daugiau darbo vietų Lietuvoje. VŽ mano, kad valdžios atstovai, surėmę pečius su konkurencijos sargais, galėtų pasukti galvas ir rasti būdų, kaip, nepažeidus ES teisės, pagelbėti savo pramonei – taip, kaip tai daro kaimynai.

52795
130817
52791