Aistros dėl lietuviško rąsto

Baldų ir medienos produktų gamintojai ne vienus metus siekė, kad jiems būtų suteikta privilegija pirmumo tvarka pirkti žaliavinę medieną iš valstybinių miškų – gamintojai motyvavo, kad apdirbamoji pramonė iš miško žaliavos sukurtų kur kas daugiau pridėtinės vertės nei medienos eksportuotojai, su kuriais pramonininkai aukcionuose priversti varžytis. Teisės aktų projektai, kuriuose buvo bandyta įtvirtinti baldininkų pirmenybę apsirūpinti žaliava, nesulaukė nei Konkurencijos tarybos, nei ES teisės specialistų pritarimo – konkurencijos prievaizdai dar 2015 m., kai pataisa buvo įtraukta į Miškų įstatymo pataisų projektą, pareiškė, kad pasiūlytas reguliavimas nepagrįstai apriboja aukcionuose galinčių dalyvauti ūkio subjektų skaičių.

Dabartiniai valdantieji nusprendė vėl pasikinkyti privilegijų siūlymus – pataisą įregistravo „socialdarbietis“ Andrius Palionis ir ūkio ministras. Jei pavyktų, teisė pirmumo tvarka įsigyti žaliavinę medieną nuo 2019 m. sausio būtų suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių sąrašus sudaro ir kas pusmetį atnaujina Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija – tie sąrašai būtų pateikiami VĮ Valstybinei miškų urėdijai.

Aiškinamajame minėtos pataisos rašte tikinama, kad medienos perdirbimo pramonės sektoriuje Lietuvoje veiklą vykdo virš 1.000 įmonių. Pasiūlymo autoriai teigia, kad, leidus gamintojams pirmiems prieiti prie medienos, bus gaminami didesnės pridėtinės vertės gaminiai – esą dabar jiems sunku konkuruoti su medienos eksportuotojais, o kaimynės valstybės riboja jos pardavimus.

„Šiuo metu medienos pardavimo tvarka regione (Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje) smarkiai riboja galimybes medienos perdirbėjams įsigyti pakankamai žaliavinės medienos už konkurencingą kainą“, – teigiama aiškinamajame rašte. Stebint vis pasirodančius pasiūlymus miškų tema, panašu, kad valdantieji išties pasiklydo giriose – pataisų ne tik gausėja, jos prieštarauja viena kitai.

„Tos pataisos išlenda keista forma, kai dešinė nežino, ką daro kairė. Matome chaotišką valdančiųjų kadrilį aplink suinteresuotąsias puses: norima riboti ūkinę veiklą arba medžiapjūtę miškuose, norima įvesti apribojimus privatiems miško sklypams, padidinti miškų kirtimo normą valstybiniuose miškuose. Dar nori mažinti biokuro kainą, daugiau išimant iš miško kirtimo atliekų ir įpareigojant miškų valdytojus bei savininkus tiekti biokurą per operatorių. Ir jau vakar dienos naujiena – pradėti riboti medžio žaliavos eksportą, tai, logiškai mąstant, turėtų vesti prie žaliavos brangimo. Iš penkių ėjimų visi prieštarauja vieni kitiems. Stipru“, – VŽ puslapiuose stebėjosi Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas (2018 10 04).

Projekto autoriai tikina, kad tai „atitinka naująją ES miškų strategiją ir jos rekomendacijas“. Šioje vietoje susiduriame su keistenybe – minėta strategija datuojama 2014 04 04. Tai kodėl tuomet ir Konkurencijos taryba, ir ES teisės specialistai 2015 m. pareiškė, kad pasiūlytas reguliavimas nepagrįstai apriboja aukcionuose galinčių dalyvauti ūkio subjektų skaičių? Ką dabar pasakys konkurencijos prievaizdai?

VŽ mano, kad siekis stiprinti savo šalies pramonę, kurti didesnę pridedamąją vertę yra normalus noras. Tačiau, viena vertus, tai privalo būti daroma laikantis visų ES teisinių normų, kita vertus, nėra normalu, kai politikai imasi kurti išskirtines šiltnamio sąlygas vienam sektoriui (o gal tik kelioms įmonėms).