Aistros dėl lietuviško rąsto

Publikuota: 2018-10-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Valdantieji patraukė į miškus – Seime pasipylė siūlymai taisyti Miškų įstatymą. Vienas jų – jau seniai apžėlęs samanomis, tačiau jas nupešus, vėl tikimasi suteikti privilegiją vienai verslo sričiai. Jei šįsyk idėjos iniciatoriams pavyktų ją prastumti Seime, žaliavinę medieną pirmumo teise galėtų įsigyti žaliavinę medieną apdirbančios įmonės ir biokuro gamintojai. „Svorio“ dabartiniam siūlymui suteikia tai, kad vienas iš jo autorių – valstiečių deleguotas ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Baldų ir medienos produktų gamintojai ne vienus metus siekė, kad jiems būtų suteikta privilegija pirmumo tvarka pirkti žaliavinę medieną iš valstybinių miškų – gamintojai motyvavo, kad apdirbamoji pramonė iš miško žaliavos sukurtų kur kas daugiau pridėtinės vertės nei medienos eksportuotojai, su kuriais pramonininkai aukcionuose priversti varžytis. Teisės aktų projektai, kuriuose buvo bandyta įtvirtinti baldininkų pirmenybę apsirūpinti žaliava, nesulaukė nei Konkurencijos tarybos, nei ES teisės specialistų pritarimo – konkurencijos prievaizdai dar 2015 m., kai pataisa buvo įtraukta į Miškų įstatymo pataisų projektą, pareiškė, kad pasiūlytas reguliavimas nepagrįstai apriboja aukcionuose galinčių dalyvauti ūkio subjektų skaičių.

Dabartiniai valdantieji nusprendė vėl pasikinkyti privilegijų siūlymus – pataisą įregistravo „socialdarbietis“ Andrius Palionis ir ūkio ministras. Jei pavyktų, teisė pirmumo tvarka įsigyti žaliavinę medieną nuo 2019 m. sausio būtų suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių sąrašus sudaro ir kas pusmetį atnaujina Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija – tie sąrašai būtų pateikiami VĮ Valstybinei miškų urėdijai.

Aiškinamajame minėtos pataisos rašte tikinama, kad medienos perdirbimo pramonės sektoriuje Lietuvoje veiklą vykdo virš 1.000 įmonių. Pasiūlymo autoriai teigia, kad, leidus gamintojams pirmiems prieiti prie medienos, bus gaminami didesnės pridėtinės vertės gaminiai – esą dabar jiems sunku konkuruoti su medienos eksportuotojais, o kaimynės valstybės riboja jos pardavimus.

„Šiuo metu medienos pardavimo tvarka regione (Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje) smarkiai riboja galimybes medienos perdirbėjams įsigyti pakankamai žaliavinės medienos už konkurencingą kainą“, – teigiama aiškinamajame rašte. Stebint vis pasirodančius pasiūlymus miškų tema, panašu, kad valdantieji išties pasiklydo giriose – pataisų ne tik gausėja, jos prieštarauja viena kitai.

„Tos pataisos išlenda keista forma, kai dešinė nežino, ką daro kairė. Matome chaotišką valdančiųjų kadrilį aplink suinteresuotąsias puses: norima riboti ūkinę veiklą arba medžiapjūtę miškuose, norima įvesti apribojimus privatiems miško sklypams, padidinti miškų kirtimo normą valstybiniuose miškuose. Dar nori mažinti biokuro kainą, daugiau išimant iš miško kirtimo atliekų ir įpareigojant miškų valdytojus bei savininkus tiekti biokurą per operatorių. Ir jau vakar dienos naujiena – pradėti riboti medžio žaliavos eksportą, tai, logiškai mąstant, turėtų vesti prie žaliavos brangimo. Iš penkių ėjimų visi prieštarauja vieni kitiems. Stipru“, – VŽ puslapiuose stebėjosi Aidas Pivoriūnas, Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas (2018 10 04).

Projekto autoriai tikina, kad tai „atitinka naująją ES miškų strategiją ir jos rekomendacijas“. Šioje vietoje susiduriame su keistenybe – minėta strategija datuojama 2014 04 04. Tai kodėl tuomet ir Konkurencijos taryba, ir ES teisės specialistai 2015 m. pareiškė, kad pasiūlytas reguliavimas nepagrįstai apriboja aukcionuose galinčių dalyvauti ūkio subjektų skaičių? Ką dabar pasakys konkurencijos prievaizdai?

VŽ mano, kad siekis stiprinti savo šalies pramonę, kurti didesnę pridedamąją vertę yra normalus noras. Tačiau, viena vertus, tai privalo būti daroma laikantis visų ES teisinių normų, kita vertus, nėra normalu, kai politikai imasi kurti išskirtines šiltnamio sąlygas vienam sektoriui (o gal tik kelioms įmonėms).

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vertinamas Kruonio parko tinkamumas stambiam duomenų centrui 1

Lietuvai ketinant pritraukti stambių duomenų centrų, atlikta šių galimybių šalies mastu analizė, o iki...

Technologijos
2019.01.20
Rusų deimantų magnatė „Alrosa“ kelia koją į Zimbabvę 3

Didžiausia pasaulio deimantų išgavėja – Rusijos kompanija „Alrosa“, jau veikianti Angoloje bei Bostvanoje,...

Pramonė
2019.01.20
Dalyvavimas parodose: jei jau važiuojama, tai ne puse kojos Premium 1

Metų pradžioje verslas jau žino mugių ir parodų, kuriose dalyvaus, tvarkaraštį. Smulkieji planuoja gamybą,...

Pramonė
2019.01.18
Didžiausia infliacija ES – Estijoje 20

Euro zonos 2018 m. gruodžio mėn. metinė infliacija buvo 1,6%, 0,3 procentiniais punktais (p.p.) mažesnė nei...

Finansai
2019.01.18
„Altas Auto“ tapo strateginiu „Volkswagen“ partneriu Premium 5

Didžiausias pasaulyje vokiečių automobilių koncernas lietuvišką įmonę „Altas komercinis transportas“...

Pramonė
2019.01.18
Per 2018 m. „Juodelių” apyvarta augo 24% 1

Per 2018 m. padėklų ruošinius gaminančios UAB „Juodeliai” apyvarta išaugo nuo 37 iki 46 mln. Eur. Per 9...

Pramonė
2019.01.17
LB: „Telia Lietuva“ ir „Grigeo“ nesilaikė tarptautinių apskaitos standartų 13

Integruotų telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ir medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio...

Rinkos
2019.01.17
Startuoliai į pramonės sektorių žengia nedrąsiai Premium 2

Nors pramonė yra vienas pagrindinių šalies ekonomikos variklių, generuojantis beveik 65 mlrd. Eur pajamų per...

Technologijos
2019.01.17
Ką eksportuotojams pargena ceitnotas iš Londono Premium

Vis realesniu scenarijumi virstantis britų pasitraukimas iš ES be susitarimo labiausiai paliestų vežėjus,...

Pramonė
2019.01.17
Parduoda dviračių „Baltik vairą“ Premium 11

Rizikos kapitalo valdymo įmonė „LitCapital“ parduoda 2014 m. įsigytas Šiaulių dviračių UAB „Baltik vairas“...

Pramonė
2019.01.17
Japonai branduolinę energetiką palieka Rusijai ir Kinijai Premium 2

Japonijos koncernas „Hitachi“, tikėtina, įšaldys savo dalyvavimą branduolinės elektrinės Velse, Jungtinėje...

Energetika
2019.01.16
„Capella Baltica“ investicijas Klaipėdos LEZ didina iki 13 mln. Eur 3

Ispanijos kapitalo baltymų maisto pramonei gamintoja UAB „Capella Baltica“ skelbia didinanti investicijų...

Pramonė
2019.01.16
Verslas kviečia Europą į kovą su Kinijos įtaka Premium 25

Vokietijos pramonininkai nuogąstauja dėl dviejų ekonomikos sistemų – Kinijos valstybinio kapitalizmo ir...

Pramonė
2019.01.15
Eksporto kredito draudimas – jau ir stambiam verslui Premium

Nuo metų pradžios jau ir didelės įmonės, eksportuojančios lietuviškos kilmės produkciją į valstybes su didele...

Pramonė
2019.01.15
T. Andrejauskas: Lietuvoje pernelyg vadovaujamasi nuostata „drausk ir neleisk“ Premium 8

Tomas Andrejauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos (LBTA) viceprezidentas, fitobiotechnologijų UAB...

Pramonė
2019.01.15
Kas trečias darbą keistų kad ir rytoj: kaip sulaikyti darbuotojus Premium 5

Darbuotojų pageidavimų sąrašas vis ilgėja: tikisi, kad alga per metus didės keliolika procentų, o jei ne,...

Pramonė
2019.01.15
Pramonės gamybos susitraukimas euro zonoje – sparčiausias per beveik 3 metus 2

Lapkritį pramonės gamybos apimtis euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 1,7%, tempiama žemyn...

Rinkos
2019.01.14
VMG drožlių plokštės gamyklos statybai „Swedbank”“ skolina 54 mln. Eur

Bankas „Swedbank“ suteikė dvi investicines 53,9 mln. Eur paskolas Vakarų medienos grupės (VMG) medienos...

Pramonė
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Investicijos Kaune – nuo LEZ link greitkelių Premium 1

Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) pernykštis investicijų augimas prilygo sprogimui, todėl manoma, kad...

Statyba ir NT
2019.01.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau