Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

Publikuota: 2019-05-19

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Dokumento 70-ųjų metinių proga Valstybės pažinimo centras kviečia į parodą „19490216: Apsisprendimo šifras“ susipažinti su patriotais iš arčiau ir pamąstyti, ar greitai patys vietoj rytinio puodelio kavos į rankas pasiryžtume imti ginklą.

Viena parodos autorių istorikė Luka Sinevičienė, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėja, pasakoja, kad pagrindinė mintis buvusi į signatarus pažvelgti ne kaip į istorines asmenybes, o kaip į žmones.

„Norime parodyti, kaip jie gyveno prieš lemtingus įvykius. Iš jų tik vienas buvo karininkas, kiti – mokytojai, studentai, vienas netgi pienininkas. Vieni jų keliavo po pasaulį, kiti su šeimomis dirbo ūkiuose, mokėsi, vaikystėje lankė būrelius, paaugę rašė eiles, mylėjo, kūrė šeimas, turėjo svajonių. Pavyzdžiui, Jonas Žemaitis mokėsi Paryžiuje, daug keliavo po Prancūziją, Italiją ir svarstė Paryžiuje nusipirkti automobilį ir pardavęs Lietuvoje užsidirbti. Visgi neišdrįso. O galiausiai okupacijos metais visi aštuoni apsisprendė ginti tėvynę. Tai buvo vienas ryžtingiausių ir gražiausių sprendimų – viską mesti, nepasiduoti baimei, negalvoti apie žūtį ir eiti į nežinią, kad apgintum namus, šeimą, šalį“, – pasakoja p. Sinevičienė.

Tapti signataru

Su pašnekove kalbamės, kad šių dienų žmogui sunku susitapatinti su istorinėmis asmenybėmis, kurių pasiaukojimas dažnu atveju reiškė ir paaukotą gyvybę.

„Rengdami parodą, suradome aštuonis tokių pačių profesijų ir amžiaus žmones kaip signatarai Jonas Žemaitis-Vytautas, Vytautas Gužas-Kardas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Juozas Šibaila-Merainis, Leonardas Grigonis-Užpalis, Bronislovas Liesis-Naktis, Petras Bartkus-Žadgaila ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jų prašėme papasakoti apie save ir pasidomėjome, ką darytų, jeigu Lietuvą tektų ginti šiandien. Juk ir dabar gyvename aplinkybėmis, kurios apsisprendimo gali pareikalauti bet kada. Didžioji dalis šių žmonių nesuabejojo, kad kovotų už šalį ir nepriklausomybę, žinoma, buvo tokių, kurie nežinojo, kaip elgtųsi. Žmogaus psichologiją ir aplinkybes nuspėti sunku: kas nugalės – baimė ar ryžtas, panika ar šaltas protas, – svarsto p. Sinevičienė. – Mes tai ir norime akcentuoti: signataru ne gimstama, o tampama, kai baimės ir grėsmės akivaizdoje žmogus geba priimti tinkamą sprendimą.“

Ne vien ginklu

Istorikė džiaugiasi, kad dabar įvairiausio amžiaus, lyties, tautybės ir pažiūrų jauni žmonės negenami eina į privalomąją karo tarnybą, į Šaulių sąjungą, Krašto apsaugos savanorių pajėgas ar net laisvalaikiu mokosi gynybos niuansų.

„Istorija rodo, kad kilus grėsmei lietuviai greitai mobilizuojasi. Be to, Lietuvą nebūtina ginti ginklu. Partizanai nebūtų galėję taip ilgai kariauti, jeigu jų nebūtų rėmusi visuomenė. Ir šiais laikais ne kiekvienas priešintis turėtų su ginklu rankoje. Tačiau tą pilietiškumą reikia ugdyti, kad tada, kai reikės priimti sprendimą, nekiltų jokių dvejonių. Kaip? Pirmiausia suvokiant, kad būdami lietuviai mes kiekvienas jau esame valstybės gynybos dalis ir prie šalies saugumo galime prisidėti kasdieniais darbais: kritiškai vertindami informacinę aplinką, nesisiųsdami kenksmingų programėlių į telefoną, remdami ir palaikydami kariuomenę, domėdamiesi istorija, balsuodami rinkimuose. Be to, labai svarbu apie tai pasikalbėti – ką grėsmės akivaizdoje darytų jūsų draugai, šeima, artimieji“, – vardija viena parodos autorių.

Bent su kaimynais

Istorikė primena ir dar vieną patvirtintą formulę: žmonės būna vieningesni, kai priklauso organizacijoms.

„Tarpukariu Lietuva kūrėsi nuo nulio. Piliečiai aktyviai prisidėjo prie šalies kūrimo ir jautėsi jos dalimi. Tuo metu buvo labai daug stiprių organizacijų, iš kurių galima paminėti tris seniausias: Šaulių sąjunga, skautai, Ateitininkų federacija – jos vienijo, jungė ir įkvėpė aktyvų jaunimą. Istorinė patirtis rodo, kad įsitraukęs į organizacijų veiklą žmogus susikrauna stipresnį vertybinį ir moralinį bagažą. Todėl nenuostabu, kad ir kalbant apie pasiryžimą ginti ar neginti, klausimų jam kyla mažiau. Šiais laikais stebint visuomenę ir pilietinės galios indekso duomenis, akivaizdu, kad žmonės individualėja; mums geriau vieniems, mes nenorime įsitraukti į veiklas, burtis į organizacijas, ir tai yra didelė problema“, – akcentuoja p. Sinevičienė.

Anot jos, pirmasis žingsnis būtų įsitraukti bent jau į daugiabučio bendruomenės veiklą.

„Pabendraukite bent su kaimynais, tai tikrai vertinga“, – siūlo pašnekovė.

Pilietiškumo ženklai 

Nors Lietuvos teritorijoje ginklai nežvanga, istorikė primena, kad karas vyksta visai čia pat, Ukrainoje. Be to, sako ji, turime visiškai neprognozuojamų kaimynų, kurie kasdien skatina – norint taikos ruoštis karui.

„Stiprindami savo kariuomenę, atnaujindami ginkluotę, rodydami visuomenės pilietiškumą ir demonstruodami vertybinį stuburą mes vykdome atgrasymo politiką. Aš manau, kad pilietiškumas – kiekvieno žmogaus santykis su valstybe, kurio nebūtina įrodinėti žygdarbiais, o kasdien galima tvirtinti mažais darbais. Kas yra pilietiškumas, puikiai suvokia Sąjūdžio karta, kuriai jį tereikia pažadinti. Ir apie tai ypač svarbu kalbėti su jaunąja karta, kuri iš tiesų yra kur kas pilietiškesnė, nei pati mano. Juk būti pilietiškam nereiškia miegoti apsikabinus Konstituciją“, – kalba p. Sinevičienė.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

B. Gatesas susigrąžino turtingiausio pasaulio žmogaus vardą

Milijardierius, filantropas, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas po dvejų metų atgavo turtingiausio pasaulio...

Laisvalaikis
11:42
 Vakarienė Helsinkyje: kur pasukti Premium

Suomių virtuvės meistrai gerokai vėliau nei švedai ar danai prisijungė prie vadinamosios Šiaurės šalių...

Laisvalaikis
2019.11.17
Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Šveicarai ir toliau kaups kavos atsargas karui

Šveicarai nebūtų šveicarai, jei nepasirengtų bet kuriam gyvenimo atvejui. Tai šalis, kurioje kiekviena šeima...

Laisvalaikis
2019.11.16
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 3

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Dėl kelialapio į olimpiadą Lietuvos krepšininkai rungsis Kaune

Pasaulio krepšinio asociacijos FIBA vykdomasis komitetas penktadienį nusprendė, kad vienas atrankos į Tokijo...

Laisvalaikis
2019.11.15
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Šį savaitgalį kino festivalis „Scanorama“ baigiasi Vilniuje ir veža gerus filmus į kitus šalies miestus. Be...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Festivalyje – džiazo legendų intriga

Įsisiūbuojančio „Vilnius Mama jazz“ festivalio rengėjai viena iš galimų kulminacijų vadina šeštadienį,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Norvegai stato įspūdingą banginių stebėjimo centrą 

2022 m. Andojos (Andoya) saloje Šiaurės Norvegijoje iškilsiantis banginių stebėjimo centras, panašu, taps...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Vilnius Mama Jazz“ – nuo pašėlusių belgų iki lietuvių legendų

Lapkričio 13 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), prasideda 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius...

Laisvalaikis
2019.11.12
Vyrų krepšinio rinktinei vadovaus D. Maskoliūnas 1

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovaus Darius Maskoliūnas, pakeisiantis atsistatydinusį Dainių Adomaitį.

Laisvalaikis
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Ką daryti, kai stresas tampa pagrindiniu patiekalu Premium

Visi žinome, kad stresas kenkia svei­katai, bet ne mažiau kenksmingi gali būti ir būdai, kaip su juo...

Laisvalaikis
2019.11.11
Išrinkti geriausi šių metų pasaulio laikrodžiai

Savaitgalis pažėrė naujienų besidomintiems laikrodžių industrija. Šveicarijoje, Ženevoje, paskelbi laikrodžių...

Laisvalaikis
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau