Telecentras: gigabitinis junglumas tampa norma

Reklama publikuota: 2021-11-30
Šiandien sunku įsivaizduoti didesnę miesto mokyklą, jau nekalbant apie aukštąsias ir universitetus, kuri neturi bent 1 Gbps prieigos, teigia Telecentro technologijų vadovas Egidijus Ropė.
svg svg
Šiandien sunku įsivaizduoti didesnę miesto mokyklą, jau nekalbant apie aukštąsias ir universitetus, kuri neturi bent 1 Gbps prieigos, teigia Telecentro technologijų vadovas Egidijus Ropė.

Lietuvos perėjimas iš megabitinės visuomenės į gigabitinę kelia nemažų iššūkių telekomunikacinio junglumo srityje. Vyriausybės programose numatytos viešosios investicijos į ryšių infrastruktūrą neabejotinai suteiks impulsą sparčiojo junglumo, o kartu ir informacinės visuomenės  plėtrai. Kita vertus, esamos ryšių infrastruktūros intensyvesnis išnaudojimas ne tik sumažintų investicijų poreikį, bet ir užtikrintų spartesnį 5G ir kitų naujos kartos tinklų diegimą šalyje, teigia Telecentro, valdančio pajėgų magistralinį tinklą, ekspertai.

Pažangos variklis – spartus internetas

Jeigu antrosios pramoninės revoliucijos variklis buvo elektra ir visuotinė elektrifikacija, informacinės visuomenės eroje pažanga remiasi visuotine sparčia prieiga prie interneto, kurią užtikrina didelio pralaidumo telekomunikaciniai tinklai. Skaitmeninė visuomenės transformacija susideda iš daugybės elementų ir procesų, bet jos faktinė pažanga tiesiogiai priklauso nuo to, kaip šalyje ar regione išplėtota ryšių infrastruktūra.

Supratimas, kas yra spartusis internetas,  o kartu su juo ir reikalavimai tinklų greitaveikai bei talpai evoliucionuoja nepaprastai sparčiai, teigia Telecentro Technologijų departamento direktorius  Egidijus Ropė. Antai apie 2000 metus spartus internetas buvo suvokiamas kaip viršijantis 2 Mbps (2 megabitus per sekundę).  2010 m. ES skaitmeninėje darbotvarkėje buvo keliamas tikslas iki 2020 m. pasiekti visuotinai prieinamą 30 Mbps spartos ryšį. 2016 metais ES tikslo kartelė buvo pakelta į 100 Mbps (iki 2025 m), o šiemet ES paskelbė siekį, kad iki 2030 m. 100 proc. namų ūkių prie interneto būtų prijungti 1Gbps spartos prieiga.

Gigabitinis sujungimas – norma

Pasak E. Ropės, šiandien gigabitinis sujungimas verslo ir viešojo sektoriaus veikloje jau yra tapęs bazine norma. Be jo neįmanoma debesų kompiuterija, daiktų internetas, didžiųjų duomenų analizė, tikslusis žemės ūkis ir kiti ekonomiką sparčiai transformuojantys procesai bei novacijos. Sparčiojo junglumo augimą šalyje turėtų paskatinti ir neseniai Lietuvos susisiekimo ministro išleistas įsakymas, kuriuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ nurodyta nuo kitų metų padidinti interneto planų greitaveikas nuo pusantro iki 3 kartų, paliekant esamas planų kainas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ekspertų skaičiavimais, COVID-19 pandemija ir jos inspiruotas komunikavimo per nuotolį šuolis duomenų srautus  pasauliniame internete padidino 30 procentų. Lietuvoje duomenų srautai augo ne ką mažiau: 28 proc., lyginant 2021 II ketvirtį su 2020 II ketvirčiu, o lyginant su 2019 II ketvirčiu – net 127 procentais. “Pandemija smarkiai pakėlė reikalavimų interneto ryšio tinklams lygį. Šiandien sunku įsivaizduoti didesnę miesto mokyklą, jau nekalbant apie aukštąsias ir universitetus, kuri neturi bent 1 Gbps prieigos. Antraip mokymo procesas, jeigu vienu metu prie mokyklos serverio jungiasi 20 klasių po 30 mokinių, tampa nekokybiškas arba tiesiog neįmanomas“, – teigia Telecentro technologijų vadovas.

Reikalinga simetrinė greitaveika

Technologijų vadovas taip pat pažymi, kad pandemijos paskatintas nuotolinio bendravimo per internetą šuolis gerokai padidino simetrinės greitaveikos (vienodos atsisiuntimo ir išsiuntimo spartos) poreikį, kurį geriausiai iš esamų technologijų tenkina šviesolaidžio skaidulų tinklai ir kiti simetrinio ryšio sprendimai. Tuo tarpu asimetrinio veikimo tinklai, kuriuose akcentuojama duomenų atsisiuntimo sparta (aDSL, LTE), patyrė dideles perkrovas ir trikdžius, o jų operatoriai sulaukė vartotojų priekaištų, sako E. Ropė.

Technologijų vadovas kaip pavyzdį pateikia epizodą, kuomet iškilo poreikis į vieną iš pasienio objektų, kuriame šią vasarą ir rudenį buvo sutelktas didelis kiekis migrantų, operatyviai pateikti spartaus ryšio jungtį vaizdo komunikacijai su šalies ir užsienio institucijomis bei kitais adresatais. Nors mobiliojo interneto duomenų atsisiuntimo (download) greitaveika šioje vietovėje buvo patenkinama, tačiau išsiuntimo (upload) greitaveikos nepakako reikiamos kokybės nuotoliniams vaizdo komunikavimui. „Problemą pavyko operatyviai išspręsti, Telecentrui suorganizavus tiesioginę radiorelinę jungtį tarp Vilniaus TV bokšto ir objekto, kuri ir užtikrino simetrinius duomenų srautus“, – pasakoja E. Ropė.

Esama infrastruktūra – spartesnei naujųjų tinklų plėtrai

Europos Komisijos patvirtintame nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ ir kitose valstybės programose yra reiškiami ambicingi šalies siekiai skaitmeninės visuomenės plėtros srityje.

Akivaizdu, kad ši plėtra neįmanoma, jeigu nebus užtikrintas reikiamo lygio junglumas, todėl yra numatytos nemažos viešosios investicijos į ryšių infrastruktūrą. „Tai neabejotinai suteiks impulsą sparčiai 5G ir kitų naujos kartos telekomunikacijų tinklų plėtrai šalyje“, – teigia R. Ropė. – „Kartu verta atkreipti dėmesį į ES dokumentuose (pvz., Direktyva 2014/61//EB, Komunikatas COM (2016) 587) akcentuojamą dalijimosi esama fizine infrastruktūra ir jos efektyvesnio išnaudojimo reikšmę bendrojo junglumo didinimui. Esamos ryšių infrastruktūros intensyvesnė utilizacija ne tik sumažintų viešų ir privačių investicijų poreikį, bet ir užtikrintų spartesnį 5G ir kitų naujos kartos tinklų diegimą, o Telecentro valdomas tinkas galėtų būti vienu iš tokių sparčiojo junglumo spartinimo šalyje resursų“.

Telecentro magistralės atveriamos dideliems duomenų srautams

Telecentro magistralinis tinklas organizuotas žiediniu principu, kas užtikrina aukštą patikimumą, mažina ryšio trūkių ir trikdžių riziką. Jis taip pat pasižymi aukšto pralaidumo tarpmiestinėmis jungtims, galinčiomis praleisti didelius duomenų srautus tarp didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.

nuotrauka::1 right

Vilniuje Telecentro optinis žiedas yra ypač gerai išvystytas, turi jungtis su daugeliu valstybės institucijų, taip pat jungtis su kitų operatorių tinklais. Rezervinio maitinimo generatoriai užtikrina stabilų ir patikimą centrinės komutacinės bei kitų tinklo komutacijos mazgų veikimą, o ištisą parą budinti monitoringo tarnyba – reguliarią ir nuoseklią tinklo stebėseną.

„Pajėgus ir patikimas magistralinis tinklas ilgą laiką mums leido būti absoliučiu mobiliųjų telekomunikacijų lyderiu pagal 1 vartotojui perduodamų duomenų kiekį. Dabar, po MEZON verslo pardavimo išėjus iš mažmeninių telekomunikacinių paslaugų rinkos, šis tinklas mums leidžia teikti kokybiškas didmenines ir į verslo ir valstybės institucijų segmentą orientuotas duomenų perdavimo paslaugas“, – teigia Telecentro Klientų departamento direktorė Vita Grušnienė.

Telekomunikacijų operatoriams Telecentras pasirengęs teikti rezervinio ryšio, pikinių srautų amortizavimo paslaugas, verslo ir viešajam sektoriui, ypač skaitmeninei veiklai imlioms įmonėms, pasiūlyti individualizuotus ir operatyviai įgyvendinamus duomenų perdavimo sprendimus.

Dėl savo valdomos infrastruktūros ir funkcijų Telecentras yra įtrauktas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Bendrovė taip pat šiuo metu vykdo didelį duomenų centrų plėtros projektą, kas jau artimoje ateityje leis viešajam ir verslo sektoriui pasiūlyti kompleksines ITT paslaugas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
Rašyti komentarą 0
M. Skuodis: leidinių pristatymo kainas reikia didinti, kartu keisti žiniasklaidos rėmimo modelį

Lietuvos paštui pranešus apie planus nuo kitų metų maždaug du-tris kartus didinti leidinių prenumeratos...

Rinkodara
2022.06.23
Pernai Lietuvoje kas aštunta žiniasklaidos priemonė buvo valdoma politikų 2

68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai pernai Lietuvoje valdė 129 arba kas aštuntą...

Rinkodara
2022.06.23
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą turėtų pakeisti naujas Medijų rėmimo fondas

Kultūros ministerijos siūlomas steigti Medijų rėmimo fondas galės skirti paramą ne tik leidiniams, bet ir...

Rinkodara
2022.06.20
Lietuvos pašto viražai: kartais augančios pristatymo kainos – šantažas leidėjams Premium

Lietuvos paštas (LP) antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai...

Rinkodara
2022.06.20
„Google“ Rusijos padalinys pateikė teismui bankroto pareiškimą 1

JAV technologijų milžinės „Google“ antrinė įmonė Rusijoje Maskvoje arbitražo teismui pateikė bankroto...

Inovacijos
2022.06.17
Architektai darbų turi metams į priekį, bet ramybės nėra Premium

Architektų biurai užsakymų gauna tiek, kad nors vežimu vežk, o ir į vežimą ne visada telpa. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2022.06.16
Tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur

Lietuvos informacinei erdvei ir tautinių bendrijų žiniasklaidai stiprinti skirta 500.000 Eur, trečiadienį...

Rinkodara
2022.06.15
Į LRT tarybą Seimas siūlo D. Jastramskį, R. Gudauską, L. Matjošaitytę ir J. Pabrėžą

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį pritarė keturių naujų LRT tarybos narių kandidatūroms.

Rinkodara
2022.06.15
D. Radzevičius: žiniasklaida nemoka daryti verslo Premium 5

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius VŽ podkaste negaili kritikos žiniasklaidos...

Rinkodara
2022.06.15
„Disney+“ įžengė į Lietuvą 10

„Walt Disney Company“ priklausantis transliuotojas „Disney+“ pradeda transliacijas Lietuvoje. Standartinė...

Rinkodara
2022.06.14
Nepriklausoma Rusijos televizija „Dožd“ transliuos iš Rygos

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pirmadienį nutarė suteikti licenciją...

Rinkodara
2022.06.06
„Bitės“ pelnas dvigubėjo, bet „Mezon“ kol kas nuostolingas Premium

UAB „Bitė Lietuva“ vertina, kad, nepaisant tebesitęsiančios pandemijos, pavyko pasiekti gerų rezultatų –...

Inovacijos
2022.06.03
Planeta Vilnius ieško Ryšių su žiniasklaida specialisto (-ės)! Verslo tribūna

Jei puikiai supranti žiniasklaidos pasaulį, žinai, kodėl žurnalistams svarbu atsakymus gauti greitai ir...

Rinkodara
2022.06.02
„Delfi“ perka Lietuvos naujienų agentūrą „Elta“

UAB „Delfi“, kurios 100% akcijų priklauso estų žiniasklaidos bendrovei „Ekspress Grupp“, perka naujienų...

Rinkodara
2022.05.31
Rusai prarado prieigą prie „Netflix“

„Netflix“ abonentai Rusijoje prarado prieigą prie srautinės televizijos, Vakarų bendrovei pasitraukus iš...

Verslo aplinka
2022.05.30
Geriausios reputacijos influenceriai „YouTube“ tinkle Premium 4

Visuomenės vertinimu, geriausią reputaciją socialiniame tinkle „YouTube“ turinčių nuomonės formuotojų...

Rinkodara
2022.05.29
„Lietuvos ryto“ grupės finansai: metus lydėjo ir nuostoliai, ir dividendai Premium

Žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ valdomų bendrovių konsoliduotos pajamos 2021 m. simboliškai sumenko, o...

Rinkodara
2022.05.24
Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės...

Rinkodara
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 6

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku