Telecentras: gigabitinis junglumas tampa norma

Pažangos variklis – spartus internetas

Jeigu antrosios pramoninės revoliucijos variklis buvo elektra ir visuotinė elektrifikacija, informacinės visuomenės eroje pažanga remiasi visuotine sparčia prieiga prie interneto, kurią užtikrina didelio pralaidumo telekomunikaciniai tinklai. Skaitmeninė visuomenės transformacija susideda iš daugybės elementų ir procesų, bet jos faktinė pažanga tiesiogiai priklauso nuo to, kaip šalyje ar regione išplėtota ryšių infrastruktūra.

Supratimas, kas yra spartusis internetas,  o kartu su juo ir reikalavimai tinklų greitaveikai bei talpai evoliucionuoja nepaprastai sparčiai, teigia Telecentro Technologijų departamento direktorius  Egidijus Ropė. Antai apie 2000 metus spartus internetas buvo suvokiamas kaip viršijantis 2 Mbps (2 megabitus per sekundę).  2010 m. ES skaitmeninėje darbotvarkėje buvo keliamas tikslas iki 2020 m. pasiekti visuotinai prieinamą 30 Mbps spartos ryšį. 2016 metais ES tikslo kartelė buvo pakelta į 100 Mbps (iki 2025 m), o šiemet ES paskelbė siekį, kad iki 2030 m. 100 proc. namų ūkių prie interneto būtų prijungti 1Gbps spartos prieiga.

Gigabitinis sujungimas – norma

Pasak E. Ropės, šiandien gigabitinis sujungimas verslo ir viešojo sektoriaus veikloje jau yra tapęs bazine norma. Be jo neįmanoma debesų kompiuterija, daiktų internetas, didžiųjų duomenų analizė, tikslusis žemės ūkis ir kiti ekonomiką sparčiai transformuojantys procesai bei novacijos. Sparčiojo junglumo augimą šalyje turėtų paskatinti ir neseniai Lietuvos susisiekimo ministro išleistas įsakymas, kuriuo VšĮ „Plačiajuostis internetas“ nurodyta nuo kitų metų padidinti interneto planų greitaveikas nuo pusantro iki 3 kartų, paliekant esamas planų kainas.

Ekspertų skaičiavimais, COVID-19 pandemija ir jos inspiruotas komunikavimo per nuotolį šuolis duomenų srautus  pasauliniame internete padidino 30 procentų. Lietuvoje duomenų srautai augo ne ką mažiau: 28 proc., lyginant 2021 II ketvirtį su 2020 II ketvirčiu, o lyginant su 2019 II ketvirčiu – net 127 procentais. “Pandemija smarkiai pakėlė reikalavimų interneto ryšio tinklams lygį. Šiandien sunku įsivaizduoti didesnę miesto mokyklą, jau nekalbant apie aukštąsias ir universitetus, kuri neturi bent 1 Gbps prieigos. Antraip mokymo procesas, jeigu vienu metu prie mokyklos serverio jungiasi 20 klasių po 30 mokinių, tampa nekokybiškas arba tiesiog neįmanomas“, – teigia Telecentro technologijų vadovas.

Reikalinga simetrinė greitaveika

Technologijų vadovas taip pat pažymi, kad pandemijos paskatintas nuotolinio bendravimo per internetą šuolis gerokai padidino simetrinės greitaveikos (vienodos atsisiuntimo ir išsiuntimo spartos) poreikį, kurį geriausiai iš esamų technologijų tenkina šviesolaidžio skaidulų tinklai ir kiti simetrinio ryšio sprendimai. Tuo tarpu asimetrinio veikimo tinklai, kuriuose akcentuojama duomenų atsisiuntimo sparta (aDSL, LTE), patyrė dideles perkrovas ir trikdžius, o jų operatoriai sulaukė vartotojų priekaištų, sako E. Ropė.

Technologijų vadovas kaip pavyzdį pateikia epizodą, kuomet iškilo poreikis į vieną iš pasienio objektų, kuriame šią vasarą ir rudenį buvo sutelktas didelis kiekis migrantų, operatyviai pateikti spartaus ryšio jungtį vaizdo komunikacijai su šalies ir užsienio institucijomis bei kitais adresatais. Nors mobiliojo interneto duomenų atsisiuntimo (download) greitaveika šioje vietovėje buvo patenkinama, tačiau išsiuntimo (upload) greitaveikos nepakako reikiamos kokybės nuotoliniams vaizdo komunikavimui. „Problemą pavyko operatyviai išspręsti, Telecentrui suorganizavus tiesioginę radiorelinę jungtį tarp Vilniaus TV bokšto ir objekto, kuri ir užtikrino simetrinius duomenų srautus“, – pasakoja E. Ropė.

Esama infrastruktūra – spartesnei naujųjų tinklų plėtrai

Europos Komisijos patvirtintame nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ ir kitose valstybės programose yra reiškiami ambicingi šalies siekiai skaitmeninės visuomenės plėtros srityje.

Akivaizdu, kad ši plėtra neįmanoma, jeigu nebus užtikrintas reikiamo lygio junglumas, todėl yra numatytos nemažos viešosios investicijos į ryšių infrastruktūrą. „Tai neabejotinai suteiks impulsą sparčiai 5G ir kitų naujos kartos telekomunikacijų tinklų plėtrai šalyje“, – teigia R. Ropė. – „Kartu verta atkreipti dėmesį į ES dokumentuose (pvz., Direktyva 2014/61//EB, Komunikatas COM (2016) 587) akcentuojamą dalijimosi esama fizine infrastruktūra ir jos efektyvesnio išnaudojimo reikšmę bendrojo junglumo didinimui. Esamos ryšių infrastruktūros intensyvesnė utilizacija ne tik sumažintų viešų ir privačių investicijų poreikį, bet ir užtikrintų spartesnį 5G ir kitų naujos kartos tinklų diegimą, o Telecentro valdomas tinkas galėtų būti vienu iš tokių sparčiojo junglumo spartinimo šalyje resursų“.

Telecentro magistralės atveriamos dideliems duomenų srautams

Telecentro magistralinis tinklas organizuotas žiediniu principu, kas užtikrina aukštą patikimumą, mažina ryšio trūkių ir trikdžių riziką. Jis taip pat pasižymi aukšto pralaidumo tarpmiestinėmis jungtims, galinčiomis praleisti didelius duomenų srautus tarp didžiųjų šalies miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių.

Vilniuje Telecentro optinis žiedas yra ypač gerai išvystytas, turi jungtis su daugeliu valstybės institucijų, taip pat jungtis su kitų operatorių tinklais. Rezervinio maitinimo generatoriai užtikrina stabilų ir patikimą centrinės komutacinės bei kitų tinklo komutacijos mazgų veikimą, o ištisą parą budinti monitoringo tarnyba – reguliarią ir nuoseklią tinklo stebėseną.

„Pajėgus ir patikimas magistralinis tinklas ilgą laiką mums leido būti absoliučiu mobiliųjų telekomunikacijų lyderiu pagal 1 vartotojui perduodamų duomenų kiekį. Dabar, po MEZON verslo pardavimo išėjus iš mažmeninių telekomunikacinių paslaugų rinkos, šis tinklas mums leidžia teikti kokybiškas didmenines ir į verslo ir valstybės institucijų segmentą orientuotas duomenų perdavimo paslaugas“, – teigia Telecentro Klientų departamento direktorė Vita Grušnienė.

Telekomunikacijų operatoriams Telecentras pasirengęs teikti rezervinio ryšio, pikinių srautų amortizavimo paslaugas, verslo ir viešajam sektoriui, ypač skaitmeninei veiklai imlioms įmonėms, pasiūlyti individualizuotus ir operatyviai įgyvendinamus duomenų perdavimo sprendimus.

Dėl savo valdomos infrastruktūros ir funkcijų Telecentras yra įtrauktas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą. Bendrovė taip pat šiuo metu vykdo didelį duomenų centrų plėtros projektą, kas jau artimoje ateityje leis viešajam ir verslo sektoriui pasiūlyti kompleksines ITT paslaugas.