Akademinio personalo algos auga, bet nepakankamai
Pirminiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje praėjusiais metais augo 9,6% iki 921 Eur. O valstybinių mokslo ir studijų institucijų dėstytojų bei tyrėjų atlyginimų augimas siekė 17,9% ir buvo didžiausias per praėjusius 4 metus.
„Akademinio personalo darbo užmokesčio klausimas yra pakankamai skausmingas jau ne vienerius metus. Todėl galima pasidžiaugti praėjusiais metais priimtais politinio ir institucinio lygmens sprendimais, kurių dėka matome rekordinį atlyginimų augimą švietimo sektoriuje“, – sako Kristina Masevičiūtė, MOSTA Mokslo politikos skyriaus vadovė.
Visgi analitikė priduria, kad užmigti ant laurų nereikėtų – akademinio personalo atlyginimų didinimas ir toliau turėtų išlikti prioritetų sąrašo viršuje.
„Džiaugiantis gerais praėjusių metų rezultatais nereikėtų užmiršti, kad ne vienerius metus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų augimas du ar tris kartus atsilikdavo nuo tempų, stebėtų šalies ūkyje. Pavyzdžiui, 2016 m. dėstytojų atlyginimai augo vos 3%, tuo metu visame šalies ūkyje stebėtas beveik 9% augimas“, – tęsia p. Masevičiūtė.
2018 m. spalio duomenimis, vidutinis dėstytojų, dirbančių kolegijose, darbo užmokestis prieš mokesčius siekė 1.154 Eur, universitetuose – 1.556 Eur. Mokslinių tyrimų institutuose dirbančių tyrėjų darbo užmokestis buvo 1.538 Eur, universitetuose – 1.699 Eur.
Lyginant su 2017 m. spalio mėnesiu, dėstytojų kolegijose ir universitetuose atlygis už darbą augo vidutiniškai 200 Eur. Tyrėjų universitetuose augo 250 Eur, tyrėjų institutuose darbo užmokesčio augimas siekė 290 Eur prieš mokesčius.
Neaugo dekanų atlyginimai
MOSTA pranešime teigiama, kad praėjusiais metais darbo užmokestis augo visose pareigybėse, išskyrus universitetų dekanus. Pastarųjų vidutinis atlygis mažėjo 12%. Tuo metu didžiausias augimas stebėtas universitetų mokslo darbuotojų pareigybėse – šie atlyginimai augo vidutiniškai 40%. Taip pat stipriai augo naujausių akademinės bendruomenės narių atlyginimai: tiek jaunesniųjų mokslo darbuotojų, tiek asistentų atlyginimai didėjo vidutiniškai trečdaliu.
Ponia Masevičiūtė pastebi, kad 2017 m. mokslo daktaro laipsnį įgijusių asmenų skaičius buvo trečdaliu mažesnis nei 2013 m.
„Viena vertus, tai yra prastėjančios demografinės situacijos pasekmė. Natūralu, kad mažėjant studentų skaičiui, norinčiųjų siekti mokslo daktaro karjeros skaičius taip pat traukiasi. Darbo sąlygos mokslo ir studijų institucijose taip pat turėjo įtakos mokslininko karjeros patrauklumui“, – teigia analitikė.
Pasak jos, tiek atlyginimų, tiek apskritai darbo aplinkos gerinimas mokslo ir studijų institucijose turėtų toliau likti valdžios ir visuomenės dėmesio centre.
„Žinoma, galima kalbėti apie tai, kad pagaliau vidutinis tyrėjų darbo užmokestis perkopė pusantro tūkstančio eurų. Iš kitos pusės, reikia pasakyti tai, kad panašų atlygį už darbą jau metai du po studijų baigimo gauna informatikos, inžinerijos, kai kurių kalbų filologijos sričių studentai. Tad signalai, kuriuos gauna jaunas žmogus, projektuojantis savo karjerą, nėra palankūs naują mokslininkų kartą siekiančiai išugdyti Lietuvai“, – sako p. Masevičiūtė.
Einame gera kryptimi
Mokslo politikos analitikė atkreipia dėmesį, kad svarbus žingsnis didinant mokslinės karjeros patrauklumą buvo žengtas praėjusiais metais, kuomet Vyriausybė pritarė doktorantų stipendijų didinimui.
„Jau nuo šių metų pradžios doktorantai gauna beveik dvigubai didesnes stipendijas nei praėjusiais metais. Visgi turime stebėti, ar šis sprendimas turi teigiamos įtakos doktorantūros studijų patrauklumui ir kokybei, ar doktorantai gaudami didesnę stipendiją gali skirti pakankamai laiko studijoms ir mokslinei veiklai“, – teigia p. Masevičiūtė.
MOSTA primena, kad pirmų metų doktorantų stipendija šiuo metu siekia 722 Eur, antrų-ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur. Doktorantūros stipendijų didinimui buvo papildomai skirta 8,2 mln. Eur.
MOSTA kasmet atliekamame mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio tyrime naudojami 2018 m. spalio mėn. Švietimo informacinės sistemos (ŠVIS) ir „Sodra“ duomenys. Tyrėjo pareigybės apima vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigybes, mokslininko stažuotojo, tyrėjo pareigybes. Visos kitos pedagoginės pareigybės priskiriamos dėstytojams.
