2024-08-19 13:00

Maskvos namų Rygoje pradinė kaina aukcione sieks 3,57 mln. Eur

Maskvos namai Rygoje. Ievos Čikos (LETA / „Scanpix“) nuotr.
Maskvos namai Rygoje. Ievos Čikos (LETA / „Scanpix“) nuotr.
Rugpjūtį Latvijos valstybinė nekilnojamojo turto valdymo bendrovė rengia aukcioną, kuriame pardavinės vadinamuosius Maskvos namus, o jų pradinė kaina sieks 3,57 mln. Eur.

Kaip skelbia leidinys „Latvijas Vestnesis“, pastatas Rygos Marijas gatvėje parduodamas aukcione, kuris prasidės rugpjūčio 20 d., o baigsis rugsėjo 19 d.

Pastatas parduodamas su 966 kv. m ploto sklypu.

Vis dėlto ir Latvijos valstybinė nekilnojamojo turto valdymo bendrovė neprognozuoja, kad aucionas vyks paprastai. Gegužės pabaigoje Anna Vilsone, įmonės atstovė, portalui LSM.lv sakė, jog pardavimo procesas gali užtrukti nuo dvejų iki trejų metų dėl objekto specifinės paskirties.

„Kolegos kalbėjosi su rinkos žaidėjais, kurie sako, kad procesas gali būti gana sudėtingas. Tai nėra biurų pastatas centre. Jis yra su aktų, teatro salėmis. Todėl niekas šiuo metu negali pasakyti, kad jis bus parduotas per mėnesį ar po dvejų, ar trejų metų“, – sakė ji.

Kovą Latvijos vyriausybė pritarė įsakymo projektui, numatančiam Maskvos namų Rygoje perdavimą Finansų ministerijai.

Planuojama, kad aukcione gautos pajamos būtų skirtos Ukrainai ar ukrainiečiams.

Sausį Latvijos Saeima priėmė įstatymą dėl Rusijos sostinei priklausiusių Maskvos namų Rygoje nacionalizavimo. Sprendimu siekiama užtikrinti Latvijos nacionalinį saugumą, taip pat ir laiku užkertant kelią grėsmėms Latvijos demokratinei tvarkai.

Buvę geležinkelininkų kultūros namai, nuo 2004 m. veikia kaip Maskvos namai. Šios įstaigos steigimą ir finansavo ir išlaikė Rusijos sostinė. 2001 m. projekto iniciatoriai buvo tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas ir Rusijos ambasadorius Latvijoje Aleksandras Udalcovas.

Seimas, priimdamas šį įstatymą, nurodė, kad vadinamieji „Maskvos namai“ nuo pat įkūrimo buvo naudojami kaip atramos taškas įvairioms Rusijos vykdomoms ir prieš Latvijos interesus nukreiptoms įtakos priemonėms. 

Rusijos ambasada Rygoje savo ruožtu sausį sakė, kad šį sprendimą laiko „teisine savivale ir faktiniu valstybės apiplėšimu, šiurkščiai pažeidžiančiu pagrindinius tarptautinės teisės principus, garantuojančius kitų šalių nuosavybės neliečiamumą“.

Ji taip pat sakė, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

Tuo metu Vilniuje stovinčių Maskvos namų, kurių idėjos autorius taip pat J. Lužkovas, statybos leidimas neteisėtu pripažintas dar 2016 m. gruodį. VŽ rašė, jog dar 2022 m. spalio 18 d. suėjo terminas, kada A. Juozapavičiaus gatvėje esančio pastato statytoja turėjo įvykdyti teismo sprendimą – neperstačiusi pastato, jį nugriauti.

Tačiau dabar planai nugriauti pastatą Vilniuje nebėra tokie konkretūs – pradėta svarstyti, galbūt objekto likimas galėtų būti kitoks. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija VŽ balandį nurodė, kad šiuo metu sprendžiama, ar Maskvos namus reikėtų griauti, ar pastato A. Juozapavičiaus g. 30 likimas galėtų būti kitoks. Anot jos, dėl to sprendimą turėtų priimti Aplinkos ministerija. Plačiau apie tai galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.

52795
130817
52791