„Capital Realty“ kaltina Konkurencijos tarybą tyrimą atlikus „iš konteksto išimant žodžius“
Papildyta Konkurencijos tarybos komentaru
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje jis teigė, jog 710.751 Eur bauda gali tapti lemtinga agentūrų veiklai.
„Su šiuo nutarimu kategoriškai nesutinkame ir planuojame jį apskųsti teisme. Man atrodo, kad visos valstybės institucijos turi tarnauti žmonėms, jų požiūris į verslą turi būti toks, kaip verslo į klientą. Ta patirtis, kurią turėjome su Konkurencijos taryba, yra visiškai neigiama. Tai tas dinozauras, kuris turi keistis. Ta praktika, kad reikia bet kokia kaina nubausti, nežiūrint į pasekmes, yra žalinga, ir tai neigiamai veikia verslo aplinką. Norėčiau, kad tai pasikeistų“, – sakė jis.
Anot vadovo, visos baudą gavusios agentūros ketina baudą apskųsti ir teismui kartu teiks kolektyvinį ieškinį.
„Didžiąją dalį bylinėjimosi sąnaudų padengs „Capital Realty“, – teigė jis.
D. Semionovas patikino, kad brokeriams komisinio mokesčio dydis buvo rekomenduojamas, bet neprivalomas. Anot jo, komisinių mokesčių vidurkis 2013–2020 m. svyravo tarp 1,89–2,67%.
Pasakodamas apie tai, kaip vyko tyrimas, jis akcentavo, jog bendradarbiavimo praktika buvo labai neigiama.
„Vieną dieną į mano kabinetą atėjo 8 žmonės, pasakė, kad pradėtas tyrimas. (...) Per visą laikotarpį buvo prašoma pateikti daugybę dokumentų, jų prašoma nepatogiausiu metu, kad būtų kuo didesnė tikimybė, jog tu padarytum klaidų. Gavome jų išvadas, buvo aišku, kad pripažins mus kaltais, ir davė 3 savaites į jas atsakyti. Mums pavyko viską sužiūrėti ir tinkamai pasiruošti posėdžiui“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad pats posėdis priminė „teismo parodiją“.
„Finale grįžo su sprendimu, kad mes neva pažeidėme įstatymą, ir gavome baudas. Kai kuriems biurams bus sudėtinga tokio dydžio baudas sumokėti“, – kalbėjo D. Semionovas.
VŽ primena, kad gegužės viduryje Konkurencijos taryba paskelbė, jog bendrovės susitarė klientams taikyti ne mažesnį kaip 3% komisinį mokestį ir taip apribojo tarpusavio konkurenciją.
[infogram id="27460ea1-003d-4eaa-a42b-8c33e917f9b4" prefix="IvV" format="interactive" title="Statyba ir NT. Konkurencijos tarybos skirtos baudos NT agentūroms."]
Konkurencijos tarybos duomenimis, nuo 2015 m. vasario iki 2020 m. gruodžio vyko reguliarūs susitikimai, kurių metu „Capital Realty“ ir NT agentūros bendrai sprendė, kokių priemonių imtis, kad franšizės tinkle nebūtų taikomas mažesnis nei 3% komisinis mokestis ir agentūros tarpusavyje nesivaržytų klientams siūlydamos pigesnes tarpininkavimo paslaugas.
Visgi jis akcentavo, kad Konkurencijos taryba nevertino įrodymų visumos. Esą išvadose buvo kreipiamas dėmesys ne į visus atsakymus, „iš konteksto išimami žodžiai, sakiniai ir pateikiama, kaip jiems naudinga“.
Žemiau pateikiami Konkurencijos tarybos skelbti įrodymai, kad buvo sudaryti susitarimai taikyti 3% komisinį mokestį.
[infogram id="8907dabb-4710-44ab-88ff-7accf72ea3ec" prefix="Quc" format="interactive" title="Statyba ir NT. Konkurencijos tarybos užfiksuoti „Capital“ vidiniai pokalbiai"]
Visgi „Capital“ pateikė savo versiją, kurioje, jų teigimu, atspindimi realūs atsakymai. Žemiau galite matyti jų pateiktus fragmentus.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2577?placement=
„Visa tai rodo, kad kaina galėjo būti mažesnė, nei 3%, tik brokeris turėjo susiderinti su vadovu“, – kalbėjo D. Semionovas.
Ne pirmas atvejis
Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos vyresnysis patarėjas, atsakingas už tyrimų procedūrų koordinavimą, VŽ sako, jog „Capital Realty“ komentarai nėra pirmasis atvejis, kai įmonės, nubaustos už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, nesutinka su institucijos sprendimu.
Jis teigia, jog Konkurencijos taryba vertina ir analizuoja surinktus duomenis, o įmonės, kurios įtariamos pažeidimu, turi galimybę pateikti savo argumentus dėl preliminarių išvadų pagrįstumo. E. Šatas tikina, kad tik po bendrovės atsakymo taryba priima atitinkamą sprendimą.
„Nagrinėjamu atveju atlikusi visus minėtus tyrimo veiksmus ir surinkusi pakankamai įrodymų, institucija nustatė, jog „Capital Realty“ ir 20 agentūrų ribojo tarpusavio konkurenciją, derindamos minimalų komisinį atlygį už teikiamas paslaugas. Tokiais susitarimais buvo apribotos vartotojų galimybės įsigyti NT brokerių paslaugas pigiau, o bendrovės galėjo uždirbti daugiau būtent vartotojų sąskaita“, – sako E. Šatas.
Konkurencijos tarybos vyresnysis patarėjas kalba, jog įmonių veikimas franšizės tinkle nereiškia, jog jos nebuvo konkurentės.
„Būtent todėl sprendimus dėl savo paslaugų kainų jos turėjo priimti savarankiškai, nederindamos tokių veiksmų su kitomis franšizės tinklo dalyvėmis“, – tikina jis.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Vilniaus Žirmūnų baseine perkirpta simbolinė juostelė atverianti duris į rekonstruotą priestatą su baseinu ir sporto sale. Šis projektas, kurio įgyvendinimu Vilniaus m. savivaldybės užsakymu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija, taps dar viena patogia vieta vilniečiams sportuoti arčiau namų.
Kauno rajone pagreitį įgauna Norvegijos pramoginių laivų gamintojo „MAREX Boats“ plėtros projektas – gauta projekto ekspertizė ir pateikta visa projektinė medžiaga statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Įgyvendinus 10 000 kv. m ploto laivų surinkimo gamyklos statybas, Lietuvoje bus galima gaminti dar didesnius pramoginius katerius, pasitelkiant pažangius technologinius procesus, o dalis energijos bus išgaunama iš geoterminių gręžinių.
„Lietuvoje priežiūros institucijų priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą vertina teismai, o ne įstatymus pažeidusios bendrovės, kurių pagrindinis siekis neretai yra išvengti sankcijų ar išsaugoti reputaciją. Tad pažeidime dalyvavusios įmonės, nesutinkančios su Konkurencijos tarybos sprendimu, turi teisę ir galimybę ginčyti jį teisme“, – priduria E. Šatas.
Advokatas: neteisingai kvalifikavo teisinius santykius
Darius Miniotas, „Capital Realty“ atstovaujantis advokatas iš kontoros „Walless“, spaudos konferencijoje teigė, kad Konkurencijos taryba, vertindama bendrovės veiklą, neteisingai kvalifikavo teisinius santykius tarp „Capital Realty“ ir franšizės tinklo narių.
„Konkurencijos taryba puikiai žino, kad rekomendacijų teikimas franšizės tinkle yra visiškai teisėta praktika, tačiau vis tiek pasirinko kelią bet kokia kaina įrodyti pažeidimo egzistavimą ir visiškai nepagrįstai prilyginti teisėtus franšizės tinklo narių veiksmus konkurentų karteliui“, – kalbėjo D. Miniotas ir pridūrė, teismų praktikoje franšizės teikiamos kainų rekomendacijos laikomos teisėtomis.
Advokatas teigė, jog beveik dešimt metų besitęsiantį susitarimą institucija grindė neteisingomis prielaidomis ir klaidingomis „Capital Realty“ tinklo narių bendravimo interpretacijomis.
Taip pat jis pridūrė, jog teikiamos rekomendacijos dėl komisinio mokesčio niekaip negalėjo reikšmingai apriboti konkurencijos, nes įmonės užėmė 18% rinkos.
Vertina dvejopai
Henrikas Stelmokaitis, advokatas iš kontoros „Motieka ir Audzevičius“, besispecializuojantis konkurencijos klausimuose komentare VŽ šią situaciją vertina dvejopai.
„Viena vertus, nutarime nedaug dėmesio skirto aktualiausiam ginčo klausimui – ar franšizės tinklo įmonės tikrai turi būti vertinamos kaip savarankiški ūkio subjektai, kurie tarpusavyje galėjo „susitarti“. Natūrali mintis, kad tinkliniuose versluose gali tikėtis panašių arba vienodų kainų. (...) Viena iš tinklų esmė – tos pačios kokybės paslaugos už tą pačią kaina“, – teigia jis.
Advokato nuomone, trūksta aiškumo, ar prieš skiriant baudą Konkurencijos taryba įvertino „Capital“ franšize besinaudojančių biurų savarankiškumą: „Jei pakankamo savarankiškumo nėra – nėra draudžiamo susitarimo.“
H. Stelmokaičio teigimu, jeigu Konkurencijos tarybos nutarimas įsiteisės, brokerių klientai galės reikalauti grąžinti permoką.
„Tačiau, „Capital“ teigimu, realus agentūros komisinių vidurkis svyravo ir buvo reikšmingai žemesnis nei Konkurencijos tarybos baudžiamas susitarimas. Jeigu rinkoje vyravo panašus vidurkis – žalos, tikėtina, nebuvo, taigi ir pažeidimas nepadarė niekam žalos. Skirti šimtatūkstantines baudas už tai, kas nepadarė jokios realios žalos, atgraso ne nuo pažeidimų, bet nuo verslo“, – mano jis.
Advokatas pažymi, kad toks nutarimas verslui atrodo kaip įtvirtinantis taisyklę, jog franšizė negali pateikti kainodaros gairių.
„Konkurencijos taryba šiuo klausimu ir galėtų, ir turėtų komunikuoti aiškiau“, – tikina jis.
Nerimauja dėl bankrotų
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Inga Andriulevičienė, Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktorė, taip pat kritikavo Konkurencijos tarybos sprendimą. Ji nuogąstavo, kad tokios situacijos ne tik sukelia sąmyšį rinkoje, tačiau taip pat padidina bankrotų riziką, o pati asociacija byra, nes iš jos traukiasi nariai.
D. Semoniovas neatmeta, kad po naujausio Konkurencijos tarybos sprendimo ir paskirtos baudos jie veikiausiai bus priversti trauktis iš NT agentūras vienijančios organizacijos, o pats tyrimas, jo teigimu, apribojo franšizės plėtrą.
„2021 m. pas mus buvo rekordiniai, bendros pajamos iš tarpininkavimo buvo 15 mln. Eur, bet dabar stovime vietoje, nes pastovūs užklausimai, išlaidos teisininkams, baudų mokėjimas neleidžia plėstis. Mums užtenka resursų palaikyti normalų veikimą Lietuvoje. Manau, kad jei ne tyrimas, būtume sumokėję 500.000 Eur daugiau mokesčių valstybei per metus, dukart daugiau nei dabar“, – kalbėjo „Capital Realty“ vadovas.
Tai jau antrasis atvejis, kai dėl konkurencijos pažeidimų nubaudžiamos NT agentūros. VŽ primena, kad 2022 m. gruodį Konkurencijos taryba trims dešimtims Lietuvos NT agentūrų asociacijos narių už konkurencijos pažeidimus skyrė beveik 1 mln. Eur baudų.
Po daugiau nei 3,5 metų trukusio tyrimo didžiausios baudos skirtos NT paslaugų bendrovėms „Ober–Haus“ (450.640 Eur) bei „Inreal“ (124.660 Eur). NT agentūrų asociacijai skirta 4.490 Eur bauda. Tąkart „Capital Realty“ gavo 69.900 Eur baudos.
Regionų administracinis teismas išnagrinėjęs asociacijos ir 29 NT agentūrų skundus, atmetė juos kaip nepagrįstus. NT agentūros šį sprendimą yra nusprendusios skųsti.
