Seimas atvėrė žaliąjį koridorių karo pramonės projektų plėtrai

Gynybos pramonės projektams bus taikomos specialios sąlygos, leidžiančios greičiau pradėti veiklą – poveikio aplinkai vertinimo procedūras investuotojai galės atlikti bei statybos leidimus gauti iki statybų pabaigos. Taip siekiama sudaryti sąlygas tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Už tokias Investicijų įstatymo pataisas antradienį balsavo 118 Seimo narių, prieš buvo keturi, o susilaikė vienas. Įstatymas, prezidentui pasirašius, įsigalios gegužės 1 d.
Seimas taip pat priėmė lydinčiųjų Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus.
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, pabrėžė, kad tokios pat sąlygos bus taikomos ir Lietuvos investuotojams. Pasak jos, dažnai svarbiau nei finansinė parama jiems yra greiti valstybės sprendimai.
„Kartais labiau nei bet kokios subsidijos, valstybės paskolos ar garantijos, kiti finansiniai instrumentai investuotojams yra svarbiau greitai besisukantis valstybės aparatas, maža biurokratija, skaitmenizuoti sprendimai“, – sakė A. Armonaitė.
Pasak jos, biurokratinės procedūros įstatymais „padaromos trumpesnės ir draugiškesnės“.
„Ir Lietuvą padarome, ko gero, draugiškiausia Europoje stambioms investicijoms gynybos ir saugumo srityje“, – pridūrė ministrė.
Tuo metu Kazys Starkevičius, Ekonomikos komiteto pirmininkas, pareiškė, kad tokios pataisos rodo, jog Lietuva palanki investicijoms ne tik karo pramonėje, bet ir kitose srityse.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą preliminarus terminas, per kurį neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinantis stambus gamybos projektas galėtų įgyvendinti pasiruošimą iki statybos pradžios, yra apie 2?2,5 metų.
Prieš savaitę Vyriausybės ir „Rheinmetall“ atstovai Vilniuje pasirašė ketinimų protokolą dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų ir pradeda derybas dėl investicijų sutarties.
[infogram id="781015e4-7a2c-4078-b9f8-33f47748eea8" prefix="3pb" format="interactive" title="Rheinmetall Group: dosjė 2016-2023 m."]
Palengvinimai galios ir kitiems stambiems projektams, užtikrinantiems neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius.
Lietuvoje gynybos srityje taip pat veikia įmonės „Brolis Semiconductors“, „Atri“, „Unmanned Defense Systems“, „RSI Europe“, „Ados pro“, Giraitės ginkluotės gamykla, „Kongsberg NanoAvionics“, kai kurios jų planuoja plėtrą.
VŽ jau rašė, kad ekspertai sutaria, kad greitį ir mažesnę biurokratiją garantuojančios priemonės kritiškai svarbios, norint karo pramonės plėtros.
[infogram id="7e9d01f8-ab65-4152-9efb-05056b03f3f0" prefix="eKG" format="interactive" title="Didžiausios gynybos bendrovės pasaulyje 2022 m."]