„Swedbank“: būsto įperkamumas pradeda didėti

Pasak banko, galimybės įsigyti būstą kiek augo, nes sumažėjusi paklausa lėtino būsto kainų kilimą, o atlyginimai toliau didėjo.

„Swedbank“ duomenimis, vidutines pajamas gaunanti šeima Vilniuje 2023 m. spalį galėjo įpirkti 49 kv. m ploto būstą: 2 kv. m didesnį nei prieš ketvirtį, tačiau net 10 kv. m mažesnį nei prieš metus.

Atitinkamai Kaune paskutinį ketvirtį šeimos galėjo įpirkti 74,75 kv. m ploto būstą, 3,5 kv. m daugiau nei prieš ketvirtį, bet 6 kv. m mažiau nei prieš metus.

Klaipėdiečiai 76 kv. m ploto būstą. Įperkamumas per ketvirtį šiame mieste padidėjo 1,7 kv. m, per metus sumažėjo 14,8 kv. m.

Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas, sako, kad potencialūs pirkėjai turi daugiau derybinių galių. Jis prognozuoja, kad dėl silpnos paklausos, šiemet, ko gero, prielaidų brangti būstui nebus.

„Kita vertus, vidutiniu laikotarpiu būsto paklausa ir toliau sparčiai augs. Tiek vidinė, tiek išorinė migracija į sostinę yra didelė, todėl paklausa natūraliai auga. Jei Vilniaus gyventojų skaičius ir toliau augs po 10.000–20.000 per metus, statomų butų skaičius turi ženkliai padidėti, kitaip susiformuos struktūrinis būsto trūkumas. Deja, šiuo metu išduoti leidimai rodo, kad artimiausiu metu statybų apimtys sumažės“, – pranešime teigia V. Šimkus.

Vertinant visas tris Baltijos šalių sostines, prasčiausias įperkamumas 2023 m. spalį buvo Taline. Čia šeima galėjo įpirkti 48,8 kv. m ploto būstą, arba 0,71 kv. m mažiau nei prieš ketvirtį. Per metus plotas sumažėjo beveik 12 kv. m.

Tuo metu Rygoje per ketvirtį įperkamo būsto plotas padidėjo beveik 2 kv. m iki 81,2 kv. m, per metus susitraukė 9,22 kv. m.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. m butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo.

[infogram id="f025048c-66bd-44d6-99bd-48fc14edefa1" prefix="LUt" format="interactive" title="Copy: Statyba ir NT. 2023 II ketv.  Būsto įperkamumo indeksas Swedbank"]