Trūkstant finansavimo keliams įspėja dėl pradėtų projektų stabdymo
Be KPPP, kitąmet keliams bus skirta dar 174,3 mln. Eur Europos Sąjungos paramos bei dalis laikinojo bankų solidarumo įnašo dalis, todėl bendra suma sieks 717,5 mln. Eur.
Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius, sako, kad papildomos lėšos nepadės pagerinti kelių būklės, nes jos skirtos karinio mobilumo projektams.
Anot jo, nedidėjant KPPP finansavimui labiausiai nukentės savivaldybės: „Jei finansavimas iš programos lėšų nedidės, tai lems, kad jos neturės realios galimybės gerinti kelių būklę.“
Š. Frolenko aiškina, kad vien dabartinės kelių būklės išlaikymui kitais metais reikia bent 100 mln. Eur papildomų lėšų.
„Kol kas kalbėti apie tinklo kokybės gerėjimą netgi nematome prielaidų, tam reiktų gerokai didesnių investicijų nei yra suplanuotos šiandien. Jei mes norime palaikyti esamą kelių būklę, vien tik paprastajam kelių remontui, skaičiuojama, būtina per metus skirti ne mažiau kaip 100 mln. Eur“, – BNS sakė jis.
Marius Švaikauskas, LAKD vadovas, teigia, jog esant tokiam programos finansavimui savivaldybės neturėtų tikėtis, kad bus tvarkomi keliai, dėl kurių su direkcija sutarta bendradarbiavimo sutartimis.
„Tai turėtų pajausti praktiškai kiekviena savivaldybė, turinti pagrįstų lūkesčių, kad suplanuoti projektai jų krašte bus finansuoti ir įgyvendinti“, – BNS sakė M. Švaikauskas.
Aldas Rusevičius, bendrovės „Kauno tiltai“ vadovas, sako, kad dėl infliacijos kelių programai skirtas finansavimas nuvertėjo, dėl to darbų bus atlikta mažiau. Anot jo, didžioji dalis iš valstybinės reikšmės keliams skirtos sumos teks strateginiams projektams – magistralės „Via Baltica“ ruožams bei kelio Utena–Molėtai remontui, o kitiems darbams pinigų neliks.
„Visa tai leidžia realistiškai vertinti, jog 2024 m. rangovai negalės užtikrinti maksimaliai saugaus ir kuo didesnio kokybiškai sutvarkyto ar prižiūrėto kelių tinklo vairuotojams. Esame atsargūs ir su nerimu žiūrime į kitus metus“, – sakė A. Rusevičius.
Kelių direkcijos vadovas sutinka, jog didesnę dalį programos lėšų skyrus strateginiams projektams, kitus planus teks atidėti.
„Infrastruktūros atnaujinimo poreikis yra gerokai didesnis ir neapsiriboja vien šiais projektais. Nepadidinus finansavimo keliams, deja, dalies kitų reikšmingų darbų pradėti negalėsime“, – sakė M. Švaikauskas.
Direkcijos vadovo teigimu, dėl finansavimo trūkumo gali būti atidėta ir kelio Vilnius–Utena dviejų ruožų rekonstrukcija, tokia sąlyga bus įtraukta ir į rangovo konkursą.
Jis priduria, kad direkcija kitų metų planams bandys papildomų lėšų pritraukti iš įvairių ES fondų, finansuojančių infrastruktūros projektus.
Direkcijai skolintis neleidžia Vyriausybė
Kazys Starkevičius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, teigia, kad nuo šių metų LAKD pakeitus statusą į akcinę bendrovę buvo tikimasi, kad direkcija galėtų pati pritraukti papildomų lėšų, tačiau iki šiol to nepadaryta.
„Deja, pokyčių kažkokių, kad patys prisitraukti pinigų, nesimatė, kiek yra biudžeto, tiek yra“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.
LAKD vadovas BNS patvirtino, kad skolintis negalima dėl Finansų ministerijos patvirtintų nuostatų: „Svarstyti skolinimosi galimybių dėl Finansų ministerijoje patvirtintų ir šalyje galiojančių nuostatų negalime.“
Gegužę Seimo Ekonomikos komitetui pristatydamas skolinimosi planus M. Švaikauskas teigė, kad su finansų įstaigomis buvo tariamasi dėl 100 mln. Eur sąskaitos kredito, derybos buvo pasiekusios pasirašymo stadiją.
Direkcijos vadovas sako, jog bus bandoma dirbti ir su numatomu finansavimu, tačiau atkreipia dėmesį, jog lėšų trūkumas yra įsisenėjusi problema.
VERSLO TRIBŪNA
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ projekto vystytojas AS „PN Project“ spalio 31 d. baigia platinti penktąją obligacijų emisiją. Investuotojams siūloma 10 % metinė grąža su palūkanų išmokomis kas pusmetį. Projektą Rygoje plėtoja Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management” per įsteigtą Latvijos bendrovę „PN Project“.
Šalies statybų sektoriuje vis sparčiau įsitvirtina „Design-Build“ modelis, kai projektavimas, gamyba ir montavimas sujungiami į nuoseklų, vienose rankose sutelktą procesą. Šį požiūrį taikanti statybų paslaugų grupė „Huvud Group“ išsiskiria tvariu ir automatizuotu gamybos procesu, kuris pastatus leidžia kurti greičiau, efektyviau ir atsakingiau. Justinas Putys, „Huvud Group“ įkūrėjas ir vadovas, pasakoja, kaip suvienijus projektavimo, gamybos ir statybos padalinius galima modernizuoti statybas, konkuruoti dinamiškoje rinkoje ir mažinti poveikį aplinkai.
Valstybės įstaigų ir institucijų valdomas nekilnojamasis turtas gali būti klaidingai įsivaizduojamas kaip nepajudinamas – buvo, yra ir bus. Tačiau tai yra itin dinamiškas sektorius, kuriame siekiama vis didesnio efektyvumo. Savo valdomą turtą nuolat peržiūri tiek pačios valstybės organizacijos, tiek tame aktyviai dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas. Kaip valstybės turtas atsiduria Turto banko portfelyje?
„Dėl nepakankamų investicijų Lietuvoje šiandien kelių būklė nebetenkina daugelio vairuotojų, ypač, kai matome situaciją kaimyninėje Lenkijoje, kur dėmesys keliams leido sukurti aukščiausio lygio kelių tinklą“, – BNS teigė M. Švaikauskas.
Šaltinių yra, tačiau skirti daugiau pinigų trūksta politinės valios
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas sako, kad kitų metų valstybės biudžete keliams numatytų pinigų bus per mažai.
„Ieškokime naujų formų finansavimo, taip, kaip vykdomi kelių tiesimo ir priežiūros darbai Lenkijoje. Tai koncesija – niekaip nebuvo išgirsta, privačių pinigų pritraukimas ir galbūt mokami keliai. Mes tik žiūrim į biudžetą, o biudžetas yra ne guminis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Starkevičius.
Jis apgailestavo, kad Seimo vėl prašoma atidėti elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimą iki 2025 metų liepos, taip atsisakant ir papildomų apie 120 mln. Eur pajamų.
Š. Frolenka abejoja, kad ir šios rinkliavos pinigai bus panaudoti keliams – tam, anot jo, valdžiai trūksta politinės valios.
Andrius Mazuronis, opozicinės Darbo partijos narys, sako, kad šaltinių didinti kelių finansavimui yra ir dabar – tai kuro akcizo ir kelių mokesčio lėšos.
„Kodėl iš kuro akcizo surinktos lėšos tik iki 60% skiriamos kelių priežiūrai ir kelių vystymui? Kelių mokestis padidėjo, didėja surinktos lėšos, kodėl ta suma neskiriama kelių infrastruktūrai vystyti? Šaltinių didinti kelių finansavimą yra, trūksta politinės valios“, – LRT radijui sakė A. Mazuronis.
K. Starkevičius negalėjo garantuoti, kad svarstant kitų metų valstybės biudžetą Seime KPPP finansavimas bus padidintas.
Irena Segalovičienė, Prezidento patarėja, anksčiau sakė, jog ragindamas ieškoti galimybių didinti finansavimą keliams šalies vadovas siūlo tam skirti papildomai bent 35 mln. Eur, o šių išlaidų šaltinis būtų nuo kitų metų padidintas kelių naudotojo mokestis – paaugus tarifui Vyriausybė tikisi per metus tikisi gauti apie 30–40 mln. Eur daugiau nei iki šiol.
2021 m. pabaigoje Seimui priėmus KPPP finansavimo įstatymo pataisas 2022–2024 m. jai kasmet skiriama po maždaug 540 mln. Eur, panaikintas programos rezervas, o lėšos skirstomos pagal proporcijas: 67% – valstybinės reikšmės keliams, 33% – vietiniams keliams, iš kurių 9% sumos gali paskirstyti Vyriausybė.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, kitais metais iš programos 179 mln. Eur teks savivaldybėms, 110 mln. Eur – bendrovei „Kelių priežiūra“, o likę maždaug 254 mln. Eur – valstybinės reikšmės keliams, už kuriuos atsakinga LAKD.
REKOMENDUOJAME
