Priėmė įstatymą, bet taisyklių vis dar nėra: priedangas nuo oro pavojaus projektuoja, kaip išmano

Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, Dainius Čergelis, Aplinkos ministerijos statybos ir būsto grupės vadovas, Simonas Skukauskas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, Eduardas Grinaveckas, „Tilstos“ vadovas. VŽ koliažas.

Priėmus reikalavimą projektuoti priedangas nuo oro pavojaus, taisyklių, kaip tai daryti, nėra. Dažnu atveju architektai remiasi užsienio patirtimi, bet taip pat laukia, kada bus parengtas reglamentas, apibrėžiantis, kokia turi būti priedanga. O statytojai nuogąstauja, kad, atsiradus taisyklėms, gali sustoti projektai, parengti dar iki reikalavimų suformavimo.

Sausio 1 d. įsigaliojo Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo redakcija, kurioje teigiama, kad, statant visuomenės poreikiams naudojamą pastatą, išskyrus religinės paskirties, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba daugiau kaip 5 aukštų daugiabutį, jame turi būti įrengta įstatyme nurodytus reikalavimus atitinkanti priedanga.

Įstatyme nedetalizuojama, kokie reikalavimai jai taikomi, tačiau teigiama, kad tai turėtų būti „statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu“.