„Gelvonų terasų“ pirkėjai piketavo prie Statybos inspekcijos, pastaroji kaltina teisės aktus
Papildyta pirkėjų atstovės komentarais po susitikimo, naujas antras skyrius.
Trečiadienį apie 20 dėl butų projekte susitarusių ir apie 8 mėnesius sandorių negalinčių užbaigti žmonių surengė piketą prie Statybos inspekcijos. Jie piktinosi, jog nuo 2021 m. pabaigos, kai nusprendė ginčyti daugiabučio statybos leidimo teisėtumą, institucijos atstovai vengia susitikti ir išklausyti jų pozicijos.
Vis dėlto trečiadienį, prasidėjus piketui, Statybos inspekcijos vadovai nusprendė pirkėjus pakviesti į susitikimą, kuriame dalyvavo ir institucijos vadovė Eglė Kuklierienė. Tačiau renginyje pasirodžiusiai žiniasklaidai ji komentarų neteikė.
Plačiau apie visą istoriją ir skirtingus pusių vertinimus taip pat galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1612?placement=
Situaciją pakomentuoti sutiko Gita Šematovičiūtė, Statybos inspekcijos Veiklos gerinimo skyriaus vedėja, žurnalistams pripažinusi nesanti gerai įsigilinusi į visas istorijos detales.
„Gyventojams reikia palaukti“, – į klausimą, ką dabar daryti žmonėms, atsakė ji.
VŽ rašė, kad statybos leidimas pačios inspekcijos projektui buvo išduotas 2018 m., o butus klientams projektą plėtojanti UAB „Edensa“ žadėjo perduoti iki 2021 m. pabaigos.
2021 m. rudenį, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kreipimąsi Statybos inspekcija atliko patikrinimą ir nustatė pažeidimų, kurie visi iš esmės yra susiję su nepateiktais dokumentais prie prašymo išduoti statybos leidimą.
Po patikrinimo, rudenį, Statybos inspekcija kreipėsi į teismą, kuris bylos nagrinėti nesiėmė, nes institucija negali skųsti savo pačios išduotų statybos leidimų. Vis dėlto teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė „Edensai“ disponuoti turtu.
„Mes gyventojus informavome, kad teismo sprendimo, susipažinę su jo motyvais ir naujai suformuota praktika, neskųsime. Tačiau įstatymas mus įpareigoja kreiptis į prokuratūrą, ką ir rengiamės padaryti šiandien – dabar yra derinamas kreipimosi turinys. Statybos inspekcija privalo kreiptis“, – kalbėjo G. Šematovičiūtė.
Ji patvirtino, kad pagal nustatytus pažeidimus, statybos leidimas šiam projektui apskritai neturėjo būti išduotas. Tačiau dėl to esą kalta savivaldybė, o inspekcija neva darė tik tai, kas jai privaloma.
„Dabar jeigu savivaldybė „Infostatyboje“ nepažymi, kad atmeta (prašymą dėl – VŽ) leidimo, o visi, tikrinę projektą pritaria, kaip ir lieka dokumentas neišduotas ir tada Statybos inspekcija privalo išduoti, techniškai registruoti“, – apie procedūrą aiškino ji.
„Vilniaus savivaldybė tinkamai nepatikrino dokumentų. Statybos inspekcija atliko tyrimą, gavusi STT kreipimąsi ir nustatė pažeidimų, dėl kurių ir kreipėsi į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo. Pažeidimai buvo įvairūs, pagrindiniai susiję su valstybinės žemės naudojimu“, – į klausimą, kodėl inspekcija reiškia pretenzijas dėl pačios išduoto leidimo sakė G. Šematovičiūtė.
Tuo metu būstų pirkėjai teigia, kad vykstant projekto plėtrai buvo atliekami įvairūs projekto patikrinimai, registruotas ir 10% jo baigtumas. Tačiau Statybos inspekcija pažeidimų nustatė ir į teismą nusprendė kreiptis tik 2021 m. rudenį, po to, kai gavo STT kreipimąsi ir atliko dar vieną patikrinimą.
„Esmė labai paprasta – teisinio reguliavimo ydingumas, dėl kurio yra pasisakiusi ir STT, ir pati inspekcija ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, siūlydama tą reglamentavimą keisti. Situacija nemaloni, bet toks yra reguliavimas. Statybos inspekcija privalo kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, juolab neturime jokios informacijos iš statytojo, kad jis būtų ėmęsis šalinti pažeidimus“, – į klausimą, kas kaltas dėl susidariusios situacijos atsakė G. Šematovičiūtė.
Kodėl nebuvo bandoma susitarti taikiai, turint omenyje, kad pažeidimai susiję su paties statybos leidimo išdavimo procesu, kuriame dalyvavo Statybos inspekcija, institucijos atstovė atsakė, kad „statytojas nepateikė jokios informacijos apie pažeidimų šalinimą“.
Po trečiadienį vykusio susitikimo su butų pirkėjais Statybos inspekcija išplatino pranešimą, kuriame nurodė jiems paaiškinusi, kad tyrimas dėl statybos leidimo teisėtumo užsitęsė dėl sostinės savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) laiku nepateiktos informacijos ir didelės apimties.
„Statytojas iki šiol nėra pašalinęs pažeidimų dėl valstybinės žemės naudojimo, todėl sprendimą dėl projektui statybos leidimo ginčijimo ar neginčijimo turi priimti prokuratūra. Pareiškėjai informuoti, kad prokuratūrai suteikti platūs įgaliojimai vertinti, ar pažeistas viešasis interesas ir atitinkamai priimti sprendimą dėl jo gynimo“, – teigiama pranešime.
Svarsto kreiptis į prokurorus
Gintarė Ruzgienė, pirkėjų atstovė po daugiau nei valandą trukusio susitikimo inspekcijoje, VŽ sako, kad jie aiškių atsakymų į savo klausimus negavo.
„Inspekcija savo darbo broką teisina arba randa kuo paaiškinti, kamuoliuką meta į kitas institucijas. Visos kalbos yra nenoras prisiimti atsakomybės – kalti visi kiti. Negavome atsakymų, nesulaukėme ir geros valios pažiūrėti per mūsų prizmę, nes mes taip pat esame viešasis interesas – nesame jo užribis. Gavome netikslios informacijos, kad nuėmė laikinąsias apsaugos priemones, bet jos vis dar galioja – mes tikrinome. Susitikimo siekėme 4 mėnesius, bet kol nesuorganizavome viešumo, niekas su mumis ir nekalbėjo“, – sako ji.
Anot G. Ruzgienės, pirkėjai svarsto galimybė ir patys kreiptis į prokurorus dėl Statybos inspekcijos veiksmų.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Didžiausios prekybinių ir sandėliavimo patalpų (stock-office) plėtotojos Vilniuje „Darnu Group“ valdomuose „Vilniaus verslo parkuose“ plečiasi verslo bendruomenė –prie jos prisijungė dar septyni nauji verslai.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
24 apartamentų projektas „Basanavičiaus“ įneša avangardo į Vilniaus prabangaus nekilnojamojo turto rinką. Daugiau nei šimtmetį istorijos menantis pastatas, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ rankose atgimsta į kokybiškam gyvenimui pritaikytą, meno galeriją primenantį ir moderniais sprendimais stebinantį naują prabangos standartą rinkoje.
„Penktadienį planuojame susitikti ir galvosime, ką daryti toliau. Tikrai neatmetame galimybės patys kreiptis į prokuratūrą, kad tirtų Statybos inspekcijos veiksmus ir gintų mūsų interesus. Tai viena iš opcijų. Kaip valstybėje atsitinka situacija, kad namas yra pastatytas ir tuomet sugalvojama, kad kažkas kadaise neatliko darbo. Statybos leidimą (inspekcijoje – VŽ) išdavė žmogus, kuris turi vardą ir pavardę. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą nėra veiksmo be atsakomybės“, – kalba ji.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1609?placement=
G. Ruzgienė aiškina, kad šioje situacijoje butų pirkėjai turi labai menkas galimybes apginti savo interesus.
„Turime ir kitą pusę – hipotekos savininką, kuriam kasdien auga palūkanos. Tad mūsų šansai gauti kažką tik mažėja. Yra žmonių, kurie sumokėjo ir 100% sumos. Kas mums visa tai dabar atlygins? Mes dabar dėl žalos net į teismą dar negalime kreiptis, nors pirkome butus tvarkingose statybose su galiojančiu leidimu“, – teigia ji.
„Pokalbio pabaigoje viena iš inspekcijos atstovių sako, kad reikia, jog statytojas susitvarkytų: susiderintų su NŽT ir pan. Iš esmės pripažįsta, kad visa tai yra sutvarkoma, galima suderinti. Nors inspekcijos pozicija visuomet buvo, kad tai iš principo yra dideli pažeidimai, dėl kurių reikia eiti į teismą“, – stebisi G. Ruzgienė.
Ji taip pat įsitikinusi, kad inspekcijos nustatyti pažeidimai nebuvo tokie esminiai, kaip pristato pati institucija.
„Dokumentai, kurių neva nėra suderintų, jie tiesiog nebuvo pridėti prie bylos (prašymo išduoti leidimą – VŽ). NŽT sutikimo pagal tuo metu galiojusius teisės aktus nereikėjo, o dviračių takų istorija verta pačios inspekcijos tyrimo, nes jie išsiuntę ekstraktą iš brėžinio paprašė NŽT pasakyti, ar jį patvirtino. Ne, nepatvirtino, nes jie patvirtino visą brėžinį, kuriame yra šis gabalėlis. Kai siunti nekorektišką užklausą, tokį atsakymą ir gauni“, – aiškina G. Ruzgienė.
Teisės aktų spragos
Aušra Mudėnaitė, kontoros „Sorainen“ advokatė, VŽ kiek anksčiau sakė, kad Statybos inspekcijos minimas pažeidimas dėl NŽT pritarimo nebuvimo taip pat susijęs su teisės aktų, konkrečiai statybos techninių reglamentų, spragomis.
Esą NŽT anksčiau nurodė, kad nėra patvirtintos tvarkos, kaip išduodami sutikimai reikalingi pagal STR „Gyvenamieji pastatai“, galioja tik taisyklės sutikimams, išduodamiems pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“.
„Pastarasis numato ne tokius pat norminius atstumus nei STR „Gyvenamieji pastatai“ ir pagal jį statybai Gelvonų g. 1B sutikimas išvis nereikalingas“, – sako A. Mudėnaitė.
Kadangi nėra taisyklių, reglamentuojančių sutikimų išdavimą, kai statoma sklypuose, besiribojančiuose su valstybine žeme, pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ arba STR „Visuomeninės paskirties statiniai“, dalis NŽT teritorinių skyrių laikosi nuomonės, kad tokių sutikimų institucija apskritai negali išduoti, kita dalis išdavinėja sutikimus pagal bendrąsias NŽT veiklą reglamentuojančias normas, aiškina teisininkė.
„Taigi kelias pasikartoti „Gelvonų terasų“ istorijai nėra užkirstas ir nė vienai institucijai tai nerūpi“, – sako advokatė.
