Kauno centriniam paštui reikėtų apie 10,2 mln. Eur investicijų: galėtų veikti biurai, biblioteka

Mažiausią intervenciją pastatui turėtų sprendimas jame įrengti biblioteką ar informacinį centrą, trečiadienį Kaune vykusioje diskusijoje sakė Vytautas Buinevičius, architektas. Čia taip pat be didelių pokyčių galėtų veikti biurai, nes tokią funkciją dalis patalpų atliko iki šiol.

Norint pastate teikti maitinimo paslaugas, pasak architekto, reikėtų spręsti vėdinimo ir vandentiekio klausimus, kas galėtų pažeisti vertingąsias savybes. Akustikos ir vėdinimo aspektai taptų svarbūs norint čia įrengti dirbtuves.

Viešbutis, pasak V. Buinevičiaus, būtų „agresyvesnė intervencija“, nes vien sanitarinių mazgų įrengimas pažeistų nemažai pastato vertingųjų savybių, nors tai, architekto teigimu, nebūtų neįmanoma. Paprastesnis variantas būtų rezidencijų įrengimas.

„Kaip įvertino Kultūros infrastruktūros centras, konstrukcijų, fasado būklė – patenkinama, pastato interjero apdaila – sienos, grindys, lubos – susidėvėjusi ir esamos būklės naudojimas dalyje patalpų problematiškas. Reikalinga tvarkyti inžinerines sistemas, pritaikyti pastatą šiuolaikiniams poreikiams“, – teigė V. Buinevičius.

Pasak jo, pastate turėtų išlikti pašto funkcija, taip pat svarstytinas jo pritaikymas ekspozicijoms, vis dėlto architektas atkreipė dėmesį, kad dalies erdvių interjeras yra labai išraiškingas ir sudaro „aktyvų foną“, kas gali būti netinkama visų tipų ekspozicijoms.

„Buvo labai gerų idėjų anksčiau išsakyta apie tai, kad reikėtų galbūt įveiklinti stogo terasas. Iš jų atsivertų puikus vaizdas į miestą, Laisvės alėją, į I. Kanto gatvę. Šią galimybę reikėtų išstudijuoti, bet reikia turėti omenyje, kad nei penktas, nei šeštas aukštai neturi tiesioginio patogaus išėjimo ant stogo. Tai čia, matyt, reikėtų kažkokių rimtesnių intervencijų ir ieškoti dialogo su paveldu“, – kalbėjo architektas.

Vasarį Vyriausybė nusprendė, kad Kultūros ministerija iki rudens privalo parengti galimybių studijas dėl Kauno centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams.

Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.