TOP 3 gyvenamojo NT projektai Kaune

Bet šį kartą noriu pakalbėti ne apie savotišką Vilniaus ir Kauno rungtyniavimą, nors tai yra pakankamai populiaru bei daugelio, įskaitant ir mane, mėgstama. Kodėl nepalyginus šių dviejų miestų – ypač jeigu tai padės jiems vystytis, plėstis, augti ir tapti vis labiau ir labiau populiariais. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Bet apie tai – kitą kartą. Nes Kaunas šiomis dienomis turi daug ir visko – susijusio su naujai atsidarančiomis vietomis, išskirtiniais nekilnojamojo turto (NT) projektais bei Lietuvos ir pasaulio verslo žmonių dėmesiu šiam miestui.

Neretai vieno ar kito susitikimo metu išgirstu minint turbūt vieno žymiausių Lietuvos architektų – Gintauto Natkevičiaus – pavardę. Šis žmogus, kartu su komanda, panašu, yra atsakingi už tikrai išskirtinius Kauno projektus. „LINK arkitektur“ – skandinavų architektų kompanija, projektavusi „Ąžuolyno namus“, o pasaulyje projektuojanti didžiulius, kartais miesto simboliais tampančius objektus. Ar bereikia tęsti?

Apie kauniečius, jų svetingumą ir NT projektus

Pirmasis apie projektą „Juozapavičiaus 13“ man paminėjo Paulius Urbelis, įmonės „Termopalas“ vadovas. Kaip dabar pamenu jo žodžius: „Tomai, tu privalai užsukti ir apsižvalgyti! Garantuoju – patiks!“

Kartu su Grižo vlogo komanda susipakavome įrangą ir iškeliavom į Kauną. Ir iš tiesų – tai, ką pamačiau, mane labai maloniai nustebino. Beveik uždara teritorija – tačiau „uždara“ projekto „Juozapavičiaus 13“ atveju nereiškia apjuosta tvora ir užtverta kokiu nors pastoviai gendančiu šlagbaumu. Tai labiau reiškia apgalvotai suplanuotą teritoriją, kurioje galima rasti ne tik prekybos centrą (kas yra velniškai patogu), bet ir tokius dalykus kaip „Karalienės Mortos mokyklą“ ar darželį „Vaikystės sodas“, „City Bee“ stotelę. Net ne stotelę, o visa zoną. Taip pat bendruomenę, kuri pati pasakoja, kaip jiems patinka ten gyventi.

Šioje vietoje natūraliai kylantis klausimas: ar gali būti geriau? Atsakysiu: gali. Vietoj to, kad nugriautų senus pastatus, kurie daugeliui atrodo tik kaip niekam tikusi seniena, vystytojas pasirinko juos išsaugoti ir – tikrų tikriausia šių žodžių prasme – prikelti naujam gyvenimui. Nes ten, kur vieni mato tik senas, aptrupėjusias plytas, kiti įžvelgia vertę. Vertę, kurios jokiame naujame projekte nesukursi. Tad šioje vietoje didžiulis pliusas keliauja „Miesto renesansui“ ir jo vadovui, tikram Kauno vizionieriui Edvinui Mamedovui, kuris pasirinko sunkesnį, bet įdomesnį kelią ir, svarbiausia, vietoj to, kad tiesiog užkimštų miestą dar keliais niekam neįdomiais daugiabučiais, atgaivino, sukūrė gražų ir stilingą kvartalą.

Projektas „Juozapavičiaus 13“, tiksliau buvę jo pastatai, kurių dalis išsaugota, yra buvusios Kauno tvirtovės dalis, pastatai naudoti carinės kariuomenės reikmėms. Vystytojas apie tai pasakoja, ir tai yra dar vienas pliusas – panaudoti, priminti, papasakoti istoriją. Sakysite, ne visur ją galima atrasti? Klystate.

Pabaigdamas savo pasakojimą apie projektą „Juozapavičiaus 13“ tik pasakysiu, jog vieno iš projekto butų išplanavimo pavyzdį naudoju savo prezentacijose. Pasakodamas apie tai, kad tai yra idealus išplanavimo pavyzdys, kur trisdešimt keliuose kvadratiniuose metruose sutalpinta ir prieškambario erdvė, ir virtuvės bei valgomojo zona, vonios kambarys, svetainė, miegamasis. Norite sužinoti kitą mano minimą pavyzdį iš konkretaus Vilniaus NT projekto? 30 kv. m. ploto studija, kurioje holas ir vonios kambarys užima 11.5 kv. m.

Ąžuolynas

Kauno miesto teritorija ir parkas. Teritorija, kuri įvardijama kaip prestižinė. Kiek seniau – dėl čia gyvenusių tokių iškilių asmenybių kaip Vincas Mykolaitis-Putinas ar Salomėja Nėris. Kažkuriuo metu Ąžuolyno teritorijoje pamėgę įsikurti krepšininkai, taip pratęsdami vietai priskiriamą „prestižinės Kauno lokacijos“ apibūdinimą. Žodis prestižas šiais laikais skamba gal ne itin patraukliai, ir aš pasirinkčiau kitus, kuriais apibūdinčiau ne tiek patį Ąžuolyną, kiek projektą „Ąžuolyno namai“.

Graži, miestą papildanti architektūra, kokybė ir tokie sprendimai, kaip kad įvažiavimo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę „paslėpimas“, jį uždengiant, apželdinant. O į projekto pristatymą atvykę danų architektai pasakojo, jog pagrindinė jų užduotis buvo… išsaugoti teritorijoje esančius ąžuolus. Nuo to jie pradėjo teritorijos, jos pastatų planavimą. Kada tai girdėjote Lietuvoje?

„Ąžuolyno namus“ ir tai, kaip jie kyla bei vystosi, stebėjau beveik metus – nuo apšerkšnijusios žiemos iki pavasario, vasaros. Nuo to, kai buvo tik sienos iki to, kai viskas susitvarkė bei atsirado ne tik terasos, bet ir meno kūriniai laiptinėse ant sienų. Kai galima buvo pasižvalgyti – po Kauną, po Ąžuolyną. Aplankė jausmas, jog noriu čia įsikurti.

Pereidamas prie daugiau ir konkretesnių detalių, galiu papasakoti jums trumpą gyvenimo „Ąžuolyno namuose“ scenarijų. Į vasarą vykusį projekto pristatymą keliavau iš savo biuro, įsikūrusio Laisvės alėjoje. 10 minučių pėstute, per patį Ąžuolyną, laiptukais į viršų. Patogu. Kaip mat apsvarsčiau tokio objekto, kaip investicijos, patrauklumą: kokybiškas projektas, centrinė miesto dalis, ramybė, bet mieste. Manau, jog tiek ilgalaikės, tiek trumpalaikės nuomos klientams toks objektas būtų patrauklus. Plius, Kaune, lyginant su Vilniumi, kainos visgi mažesnės. O projekto vertė, tikėtina, tik kils.

Tad ir šioje vietoje noriu tarti gerą žodį projekto vystytojui – įmonei „Egavi“ ir jos vadovui Justinui Barniškiui. Nuskambėjo, kaip koks tostas. Tačiau Justinas to vertas – keičiantis Kauno veidą į gerąją pusę, sugalvojęs ir išvystęs išskirtinį projektą išskirtinėje miesto vietoje. Ir šie žodžiai – išskirtinis, išskirtinis – čia paminėti ne veltui, nes būtent taip ir yra.

Pėsčiųjų tiltas per upę

Šioje vietoje nesiimsiu pasakoti, kada tas tiltas atsiras (kiek girdėjau, neužilgo, o „neužilgo“ Kaune iš tiesų dažniausiai būna neužilgo – suprantat, apie ką aš). Pasakysiu tik tiek, kad šiuo metu į tą miesto dalį galima patekti kitu tiltu, kuris, be kita ko, pritaikytas ir pėstiesiems. Tačiau, aplankius „Piliamiestį“ bei matant naujai tiesiamą gatvę link jo, galiu tik nekantrauti dėl naujojo tilto. Jis daug ką pakeis. O ir „Piliamiesčio“ patrauklumą dar labiau padidins. Nors nepanašu, kad jam patrauklumo trūktų – puikuotis Kauno trijų geriausių gyvenamojo NT projektų sąraše yra šis tas, švelniai tariant.

Saulėtą vasaros dieną užsukau į minėtą „Piliamiestį“, kur mane pasitiko jo pardavimų atstovė Gintvilė. Žavi, besišypsanti, nuotaikinga moteris. Nenuostabu – atstovauti žinomą ir patikimą vystytoją „YIT Kaustą“ bei pristatinėti tokį projektą turėtų būti įdomu.

Patiko tai, kad suplanuota yra nemaža teritorija, kurios dalis jau sutvarkyta ir sutvarkyta labai gražiai. Didžioji dalis gyventojų jau įsikūrę, o vienas iš įdomesnių mano pastebėjimų, kurį po to patvirtino ir Gintvilė – daug supamų krėslų balkonuose ir terasose. Na, taip – aš irgi neatsisakyčiau suptis su vaizdu į Kauno pilį. Ne veltui „Piliamiestis“.

Labai įdomaus išplanavimo man pasirodė pirmame aukšte esantys, per du aukštus išsidėstę būstai: kur pirmas aukštas – lyg ir keturių metrų aukščio. Tad pirmame aukšte – labiau loftą primenanti erdvė, antrame – standartinė. Laiptinės sienos nudažomos gruntu iki kol įsikels visi gyventojai ir tik tuomet nudažomos galutinai. Smart.

Savaitė ar dvi po apsilankymo sulaukiau net dviejų klienčių skambučių: „Piliamiestyje“ jos įsigijusios būstus, kurie šiuo metu įrenginėjami ir kuriuos jos norėtų atiduoti administruoti (mano įkurta trumpalaikės nuomos administravimo įmonė kaip tik pradeda veiklą Kaune). O tai reiškia, jog tiek gyvenimui, tiek investicijai žmonės perka būstą „Piliamiestyje“. Na, taip, pėsčiųjų tiltą minėjau. O su jo atsiradimu labai pasikeis lokacijos dinamika, kuomet tik tiltą pereiti tereiks, norit pėstute pasiekti pačią miesto širdį.

Pabaigai pasakysiu, jog du pirmieji paminėti projektai labai organiškai atsirado – tiek mano akiratyje, tiek šiame TOP 3. Bet atsiradus dviems, teko ieškoti ir trečiojo. Ne tik ieškoti, bet ir pasukti galvą. Vystytojo „Nuova“ išvystytos „Akacijų vilos“ neabejotinai vertos dėmesio. „Citus“ į Kauną žengė stipriai – ko verti „Telegrafas“ ar „Kauno Senamiesčio apartamentai“. Buvo ir dar ne vienas ir ne du projektai, kuriuos man minėjo ar kuriuos apžiūrinėjau. Tačiau po ilgų galvojimų bei svarstymų į pirmąjį TOP 3 (tikiuosi, tokių bus daugiau – laikas parodys) pateko tie, kas pateko.

P.S. Jokia viešųjų ryšių agentūra nekūrė jokių tekstų, jie nepraėjo jokios cenzūros, niekas niekam nieko nemokėjo – gal todėl tai skaityti, tikiuosi, įdomu ir naudinga.