Kas tai? Eksperto įžvalgos

Nekilnojamojo turto mokesčio dėlionės ir klajonės

Publikuota: 2018-08-27
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai jau guli ant Seimo darbo stalo ir rudenį turėtų spręstis, kaip šio mokesčio bazė atrodys nuo kitų metų. Tai nėra pirmasis dabartinės valdžios vykdomas įstatymo pakeitimas - nuo šių metų galioja progresinis tarifas, kuriuo apmokestinama fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertė, viršijanti 220 000 eurų. Pakeitimų daug, juos skatina ir tarptautinės institucijos, vis pažyminčios, kad turime siekti labiau apmokestinti turtą, tačiau kokią naudą jie sukuria ir ar tikrai pasiekia deklaruojamus tikslus?

2017-ųjų pabaigoje, priimant pataisas, susijusias su mokesčio progresyvumu, įstatymo aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad biudžeto pajamos dėl šių patobulinimų padidėtų 1,6 mln. eurų. Įvardinta suma nedaro reikšmingesnės įtakos biudžeto surinkimui, tad patys pakeitimai gali būti laikomi labiau simboliniu žingsniu apmokestinant nekilnojamąjį turtą. Juo labiau, kad, remiantis Konstitucinio teismo nutarimu, mokestis turi būti apskaičiuojamas taikant individualią 220 000 eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam fiziniam asmeniui, taigi  abiem sutuoktiniams maksimali neapmokestinamoji vertė yra 440 000 eurų.

Siūlomos pataisos iš dalies pabando apriboti galimybes prisitaikyti didelius neapmokestinamuosius dydžius. Pagal Finansų ministerijos siūlymą, asmeniui į „neapmokestinamąjį dydį įskaitoma tik vieno didžiausios mokestinės vertės fiziniam asmeniui priklausančio ar jo įsigyjamo gyvenamosios paskirties statinio (patalpos) vertė“. Faktiškai tai reiškia, kad jei asmuo turi du butus Skuode, kurių kiekvieno vertė yra 30 000 eurų, už antrąjį teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį, bet jei sutuoktiniai turi po pusę namo, kurio bendra vertė 440 000 eurų - mokesčio nemokės.

Žinoma, pavyzdyje aprašytu atveju būtų taikomas mažiausias 0,3 proc. tarifas, bet ir jis, manau, sukeltų nepasitenkinimą visuomenėje. Tiesa, pats įstatymas taip pat nesuneštų milžiniškų lėšų į biudžetą - planuojama, kad jo pajamos išaugtų apie 11 mln.  eurų. Finansų ministerija taip pat skaičiuoja, kad iš potencialių 330 000 gyventojų, kuriems reiktų mokėti mokestį už antrąjį būstą, 70 proc. mokėtojų jis nesiektų 30 eurų per metus.

Galiausiai, projekto rengėjai yra įsitikinę, kad toks reguliavimas prisidėtų prie būsto kainų burbulų mažinimo ir leistų gyventojams greičiau įsigyti nuosavą būstą išsikeliant iš išsinuomoto. Deja, šie argumentai atrodo mažai tikėtini žiūrint į prognozuojamas įmokas į biudžetą. Vargu ar 11 milijonų eurų apmokestinimas padarys reikšmingą įtaką rinkai, kurioje per metus įvyksta daugiau nei 40 000 pirkimo-pardavimo sandorių, o mes su NT kainų burbulu rengiamės kovoti 30-čia eurų, kurių dažniausiai nesiekia net kabelinės televizijos metinė sąskaita. Abejotina, ar tai pagreitins ir nuosavo būsto įsigijimą, nes, pirmiausia, naujai atsiradę mokesčiai bus perkelti ant besinuomojančiųjų pečių, o tai tik sunkins jų finansinę padėtį kaupiant lėšas pradinei įmokai.

Deja, šiuo metu esantis ir siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas nepasiekia savo tikslų, nors sukuria papildomą administracinę naštą, kuri kartais yra sunkiai pakeliama valstybinėms institucijoms. Valstybės kontrolė dar 2012 m. konstatavo, kad „Valstybinė mokesčių inspekcija neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo“. Iš žiniasklaidos pranešimų, jog VMI nepastebėjo p. R. Karbauskio deklaracijoje praleisto prabangaus automobilio, panašu, kad situacija dar nepasikeitė.

Siūlydama keisti apmokestinimo tvarką, Vyriausybė šiuo mokesčiu siūlo spręsti ir NT burbulų problemą. Tai iš esmės sveikintina, nors sunkiai pasiekiama. Deja, nebuvo įvertinti kiti svarbūs socialiniai aspektai, kaip antai  lengvatos fiziniams asmenims, kurie tą turtą perka mažiau išvystytose teritorijose ir ten investuoja pinigus bei gaivina silpstančius regionus.

Ir nors Lietuva dažnai minima tarp šalių, kurios per mažai apmokestina turtą, kitų šalių praktika taip pat nėra vienareikšmiška. Pvz., Austrija renka mokestį pagal 1973, Belgija 1975, Vokietija 1964 metų kadastrines vertes, kurios kartais yra indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją, tačiau neatitinka realios nekilnojamojo turto kainų dinamikos. Toks realios ir mokestinės vertės neatitikimas reiškia, kad mokestis yra mažesnis nei gali atrodyti teoriškai.

Galiausiai, mes taip ir neišsprendžiame valstybei ir savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimo, kuris priverstų valstybę ir savivaldybes atsakingiau įvertinti savo valdomą turtą ir galbūt dalies jo atsisakyti, taip taupant mūsų visų lėšas.

Čia paliečiau vos kelis klausimus, kurie parodo, kad į nekilnojamojo turto apmokestinimą turime žiūrėti labiau subalansuotai, skaičiuodami realią naudą, o iš tarptautinių institucijų pasiimti ne tik apmokestinimo kryptį, bet ir kitų šalių realius skaičius ir gerąją praktiką.

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Nuostolingai dirbanti „Fima“ laukia „Rail Baltica“ konkursų

Dvejus pastaruosius metus nuostolingai dirbusi Inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ skundžiasi sumažėjusiais...

„Sektorių lyderiai 2018“: išrinkti stipriausiųjų dešimtukai 1

Rugsėjo 11 d. vyksiančioje „Verslo žinių“ rengiamoje konferencijoje „Verslas 2019“ bus ne tik išsamiai...

VPT: zoologijos sodo rekonstrukcijos projektą gali tikslinti jo rengėjai

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) leido Aplinkos ministerijai Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijos projektų...

Plečiasi Estijos prekybos ir pramogų centras „Ulemiste“ 4

Norvegijos bendrovei „Linstow“ priklausantis Estijos prekybos ir pramogų centras „Ulemiste“ kitais metais į...

P. Pocius paliko „Grigeo“, tapo „Citus“ rinkodaros vadovu 13

NT plėtros UAB „Citus“ turi naują rinkodaros vadovą, juo tapo Paulius Pocius, prieš tai ėjęs šias pareigas...

Žino, kad reikia, bet investuoti skuba lėtai Premium

Pirmąjį pusmetį Lietuvoje daugiausia investuota į nekilnojamojo turto operacijas. Stabiliai investuota į...

Pramonė
08:14
Ruošia VMI kraustynes: už 25 mln. Eur nori statyti būstinę Pilaitėje Premium 5

Iki 2023-ųjų norima Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pastatyti naują A+ energinės klasės būstinę. Joje...

„Vismos“ kraustynės: be atvirų erdvių ir su vieta automobiliui kiekvienam 9

Verslo centro „3 burės“ trečiajame pastate norvegų kapitalo informacinių technologijų kompanija „Visma...

Statyba ir NT
2018.08.28
Susisiekimo ministerijos plane – ypatingas vaidmuo Kauno oro uostui Premium 9

35-ių 2017 m. vasaros dienų, kurių metų Kauno oro uostas Karmėlavoje buvo tapęs pagrindiniais šalies oro...

Statyba ir NT
2018.08.28
Prekybos centrų plėtra: naujų projektų nedaug, bet investuoja į senus

Vienam gyventojui skaičiuojamas prekybos plotas Lietuvoje daugiau auga ne dėl plėtros, o dėl gyventojų...

Statyba ir NT
2018.08.28
NT agentūrų asociacijos direktore paskirta Jadevičienė

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktore paskirta Kristina Jadevičienė. Ji pakeitė...

Statyba ir NT
2018.08.28
Santariškėse suplanuotas klinikos ir parduotuvės projektas 7

Investicijų bendrovės „Lag&d“, kuri yra vienintelė koncerno „Icor“ akcininkė, antrinė įmonė „Inaksas“ naujoje...

Statyba ir NT
2018.08.28
Valdininkams gali tekti susispausti 6

Vyriausybė žengia keliu, kuriuo nedrįso eiti ankstesnės valdžios, – siekiant efektyvinti valstybės...

Statyba ir NT
2018.08.28
PST už beveik 3,4 mln. Eur rekonstruos „Rifą“ Panevėžyje

Viena didžiausių Lietuvoje statybos įmonių Panevėžio statybos trestas (PST) už 3,35 mln. Eur rekonstruos...

Statyba ir NT
2018.08.27
Šakiai įgyvendins 2 ES finansuojamus projektus 5

Šakių rajono savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartis dėl 2 ES remiamų gyvenviečių tvarkymo...

Statyba ir NT
2018.08.27
Nekilnojamojo turto mokesčio dėlionės ir klajonės Rėmėjo turinys

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai jau guli ant Seimo darbo stalo ir rudenį turėtų spręstis,...

Statyba ir NT
2018.08.27
Kauno „Mega“ apauga konfliktų kamuoliu 12

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bando aiškintis, ar teisėtai įrengta automobilių stovėjimo...

Statyba ir NT
2018.08.27
Ką pasirinkti – daiktą ir skolą ar ramybę Premium 4

Jeigu yra galimybė uždirbti daugiau, nei siekia paskolos palūkanos, reikia investuoti, skelbia turto valdymo...

Finansai
2018.08.27
Ar dar verta pirkti butą nuomai: NT „bulius“ prieš „mešką“ Premium 33

Buto įsigijimas nuomai Vilniuje vis dar yra gera investicinė idėja, nes kuria pakankamai solidžią grąžą,...

Rinkos
2018.08.27
„Hanner“ verslo centre prie Žalgirio stadiono kuriasi „NFQ Technologies“ 11

Lietuvos ir Vokietijos kapitalo programinės įrangos kūrimo bendrovė „NFQ Technologies“ verslo centre...

Statyba ir NT
2018.08.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau