Kas tai? Eksperto įžvalgos

Nekilnojamojo turto mokesčio dėlionės ir klajonės

Publikuota: 2018-08-27
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.
Linas Sesickas, advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai jau guli ant Seimo darbo stalo ir rudenį turėtų spręstis, kaip šio mokesčio bazė atrodys nuo kitų metų. Tai nėra pirmasis dabartinės valdžios vykdomas įstatymo pakeitimas - nuo šių metų galioja progresinis tarifas, kuriuo apmokestinama fizinių asmenų nekilnojamojo turto vertė, viršijanti 220 000 eurų. Pakeitimų daug, juos skatina ir tarptautinės institucijos, vis pažyminčios, kad turime siekti labiau apmokestinti turtą, tačiau kokią naudą jie sukuria ir ar tikrai pasiekia deklaruojamus tikslus?

2017-ųjų pabaigoje, priimant pataisas, susijusias su mokesčio progresyvumu, įstatymo aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad biudžeto pajamos dėl šių patobulinimų padidėtų 1,6 mln. eurų. Įvardinta suma nedaro reikšmingesnės įtakos biudžeto surinkimui, tad patys pakeitimai gali būti laikomi labiau simboliniu žingsniu apmokestinant nekilnojamąjį turtą. Juo labiau, kad, remiantis Konstitucinio teismo nutarimu, mokestis turi būti apskaičiuojamas taikant individualią 220 000 eurų neapmokestinamąją vertę kiekvienam fiziniam asmeniui, taigi  abiem sutuoktiniams maksimali neapmokestinamoji vertė yra 440 000 eurų.

Siūlomos pataisos iš dalies pabando apriboti galimybes prisitaikyti didelius neapmokestinamuosius dydžius. Pagal Finansų ministerijos siūlymą, asmeniui į „neapmokestinamąjį dydį įskaitoma tik vieno didžiausios mokestinės vertės fiziniam asmeniui priklausančio ar jo įsigyjamo gyvenamosios paskirties statinio (patalpos) vertė“. Faktiškai tai reiškia, kad jei asmuo turi du butus Skuode, kurių kiekvieno vertė yra 30 000 eurų, už antrąjį teks mokėti nekilnojamojo turto mokestį, bet jei sutuoktiniai turi po pusę namo, kurio bendra vertė 440 000 eurų - mokesčio nemokės.

Žinoma, pavyzdyje aprašytu atveju būtų taikomas mažiausias 0,3 proc. tarifas, bet ir jis, manau, sukeltų nepasitenkinimą visuomenėje. Tiesa, pats įstatymas taip pat nesuneštų milžiniškų lėšų į biudžetą - planuojama, kad jo pajamos išaugtų apie 11 mln.  eurų. Finansų ministerija taip pat skaičiuoja, kad iš potencialių 330 000 gyventojų, kuriems reiktų mokėti mokestį už antrąjį būstą, 70 proc. mokėtojų jis nesiektų 30 eurų per metus.

Galiausiai, projekto rengėjai yra įsitikinę, kad toks reguliavimas prisidėtų prie būsto kainų burbulų mažinimo ir leistų gyventojams greičiau įsigyti nuosavą būstą išsikeliant iš išsinuomoto. Deja, šie argumentai atrodo mažai tikėtini žiūrint į prognozuojamas įmokas į biudžetą. Vargu ar 11 milijonų eurų apmokestinimas padarys reikšmingą įtaką rinkai, kurioje per metus įvyksta daugiau nei 40 000 pirkimo-pardavimo sandorių, o mes su NT kainų burbulu rengiamės kovoti 30-čia eurų, kurių dažniausiai nesiekia net kabelinės televizijos metinė sąskaita. Abejotina, ar tai pagreitins ir nuosavo būsto įsigijimą, nes, pirmiausia, naujai atsiradę mokesčiai bus perkelti ant besinuomojančiųjų pečių, o tai tik sunkins jų finansinę padėtį kaupiant lėšas pradinei įmokai.

Deja, šiuo metu esantis ir siūlomas nekilnojamojo turto apmokestinimas nepasiekia savo tikslų, nors sukuria papildomą administracinę naštą, kuri kartais yra sunkiai pakeliama valstybinėms institucijoms. Valstybės kontrolė dar 2012 m. konstatavo, kad „Valstybinė mokesčių inspekcija neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo“. Iš žiniasklaidos pranešimų, jog VMI nepastebėjo p. R. Karbauskio deklaracijoje praleisto prabangaus automobilio, panašu, kad situacija dar nepasikeitė.

Siūlydama keisti apmokestinimo tvarką, Vyriausybė šiuo mokesčiu siūlo spręsti ir NT burbulų problemą. Tai iš esmės sveikintina, nors sunkiai pasiekiama. Deja, nebuvo įvertinti kiti svarbūs socialiniai aspektai, kaip antai  lengvatos fiziniams asmenims, kurie tą turtą perka mažiau išvystytose teritorijose ir ten investuoja pinigus bei gaivina silpstančius regionus.

Ir nors Lietuva dažnai minima tarp šalių, kurios per mažai apmokestina turtą, kitų šalių praktika taip pat nėra vienareikšmiška. Pvz., Austrija renka mokestį pagal 1973, Belgija 1975, Vokietija 1964 metų kadastrines vertes, kurios kartais yra indeksuojamos atsižvelgiant į infliaciją, tačiau neatitinka realios nekilnojamojo turto kainų dinamikos. Toks realios ir mokestinės vertės neatitikimas reiškia, kad mokestis yra mažesnis nei gali atrodyti teoriškai.

Galiausiai, mes taip ir neišsprendžiame valstybei ir savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto apmokestinimo klausimo, kuris priverstų valstybę ir savivaldybes atsakingiau įvertinti savo valdomą turtą ir galbūt dalies jo atsisakyti, taip taupant mūsų visų lėšas.

Čia paliečiau vos kelis klausimus, kurie parodo, kad į nekilnojamojo turto apmokestinimą turime žiūrėti labiau subalansuotai, skaičiuodami realią naudą, o iš tarptautinių institucijų pasiimti ne tik apmokestinimo kryptį, bet ir kitų šalių realius skaičius ir gerąją praktiką.

Linas Sesickas yra advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris bei Bankų ir finansų praktikos vadovas, Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Žinote, ką norite žinoti?
Užsisakykite personalizuotą naujienlaiškį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

„Sweco Lietuva“ gavo užsakymą projektuoti kariuomenės objektus

Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir NATO Paramos ir pirkimų agentūra (angl. NSPA) pasirašė beveik 1,3 mln.

Vilniuje vietoje buvusios „Žalgirio“ bazės – svečių namai 

Buvusios Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ poilsio bazės teritorijoje, sostinės Žolyno g. 29, planuojami...

Bendradarbystės centrų operatoriai plėtrą planuoja ir Lietuvoje, ir užsienyje 2

Keli bendradarbystės (angl. co-working) centrų operatoriai žada naujų vietų tiek Vilniuje, tiek Kaune. Be to,...

Kaune ir Klaipėdoje – dviženklis naujų butų kainų augimas 1

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje būstui įsigyti buvo išleista apie 440 mln. Eur, arba 15,6% daugiau nei...

„Belmonto“ savininkė Vilniaus centre planuoja būstus „prabangą galintiems leisti žmonėms“ 13

„Belmonto“ laisvalaikio kompleksą Vilniuje valdanti UAB „Vordana“ prie Vilniaus sporto rūmų planuoja būstų...

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio suplanavo 30.000 kv. m ploto biurų kompleksą 9

Estų investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) valdymo bendrovė „Capital Mill“ Vilniuje, šalia Vakarinio...

Inovatyvūs gaminiai ir spalvų sprendimai – Baltijos šalių rinkai Verslo tribūna

Didžiosios Britanijos aplinkotvarkos specialistai įvardindami 2019 m. vyrausiančias aplinkotvarkos...

Ateities statyba
2019.04.17
Vyriausybė spartina ministerijų pastatų atnaujinimą  1

Lietuvai rizikuojant sulaukti baudų už lėtą viešųjų pastatų renovavimą, Vyriausybė trečiadienį pritarė...

Statyba ir NT
2019.04.17
Vyriausybė pritarė siūlymui „Nemuno žiedo“ trasą atnaujinti koncesijos būdu

Ministrų kabinetas trečiadienį pasitarime pritarė, kad lenktynių trasa „Nemuno žiedas“ būtų atnaujinta...

Statyba ir NT
2019.04.17
„Girteka“ imasi būstinės statybos Vilniuje – investuojama 60 mln. Eur 24

Krovinių gabenimo grupė „Girteka“ investuoja į naują būstinę Vilniuje, kurioje po kelerių metų perkels dirbti...

Statyba ir NT
2019.04.17
Ieško, kas už 2,1 mln. Eur sutvarkytų Gedimino kalną  5

Lietuvos nacionalinis muziejus antrą kartą skelbia Gedimino kalno sutvarkymo konkursą – pernykštis neįvyko...

Statyba ir NT
2019.04.17
„3 burė“ įvertinta aukščiausiu LEED sertifikatu 1

Vilniaus biurų komplekso „3 burės“ trečiasis pastatas įvertintas aukščiausiu tarptautinės tvarių pastatų...

Statyba ir NT
2019.04.17
„BaltCap“ investicija – senelių namai 6

Didžiausias Baltijos šalyse privačių fondų valdytojas „BaltCap“ investuoja į senelių namus.

Rinkos
2019.04.17
Su „Vlantana“ susijusi „Stonus Invest“ prie Klaipėdos planuoja logistikos centrą Premium 1

Bendrovė „Stonus Invest“ Klaipėdos rajone, šalia autostrados Vilnius–Klaipėda, ketina statyti naują...

„Eikos“ rangos verslas šovė į viršų, planuose – daugiau bendrabučių Premium 3

Praėjusiais metais nekilnojamojo turto (NT) įmonių grupėje „Eika“ į viršų šovė rangos verslas. Vis dėlto...

Statyba ir NT
2019.04.17
 Populiarėjantis pastatų BREEAM standartas – keliama kartelė vystytojams Verslo tribūna 2

Mūsų šalyje BREEAM standartu įvertintų pastatų kol kas – vienetai. Vis dėlto specialistai teigia, kad šis...

Išmani Lietuva
2019.04.16
„Luminor“ aukcione išparduoda turto už 7,8 mln. Eur 1

Bankas „Luminor“ e. aukcione ruošiasi parduoti 53 nekilnojamojo turto (NT) objektus, kurių bendra pradinė...

Statyba ir NT
2019.04.16
„Ober-Haus“: butų kainos kovą didmiesčiuose augo 5% 6

Bendras butų kainų lygis penkiuose Lietuvos didmiesčiuose per 12 mėnesių nuo kovo buvo paaugęs 5%.

Statyba ir NT
2019.04.16
„Akropolio Group“ įmonė skolinasi 140 mln. Eur 9

UAB „Ozo turtas“, kuriai priklauso Vilniaus prekybos centras (PC) „Akropolis“, iš kelių bankų skolinasi 140...

Statyba ir NT
2019.04.16
Naujam daugiabučių renovacijos etapui – beveik trečdalis milijardo Verslo tribūna

Investicijos į naują senos statybos daugiabučių namų renovacijos etapą Lietuvoje turėtų siekti 304 mln. eurų.

Statyba ir NT
2019.04.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau