Baltijos šalių komercinio NT rinkoje Kaunas vejasi Rygą
Baltijos šalių biuro patalpų rinką investuotojai vertina palankiai dėl čia vyraujančių ilgalaikių komercinės nuomos kontraktų, sėkmingai pritraukiamo užsienio kapitalo bendrovių, aktyviai plėtojamų NT projektų, rinką vis papildančių naujų biurų pastatais. Tikimasi, kad naudingų įžvalgų apie komercinio NT rinkos perspektyvas didiesiems instituciniams investuotojams suteiks ir šiuo metu baigiami vystyti komercinio NT projektai, ir iš didžiųjų regiono miestų pasiekianti informacija apie pritraukiamus naujas verslo investicijas iš Europos ar tolimesnių regionų. Kiekvienas, besidomintis NT tendencijomis, šiuo metu susiduria su klausimu – ar nauja, iš užsienio bendrovių ateinanti, paklausa atitiks komercinio NT pasiūlą, taip pat – ar biuro patalpų nuomos kainos turi potencialo augti.
Šiame kontekste Vilniaus miestas yra it lakmuso popierėlis planuojantiems investicijas į komercinį NT – pagal tai, kaip rinka priims šiuo metu baigiamus įgyvendinti biurų projektus, bus galima spręsti dėl naujų investicijų. Šiuo metu Vilnius išlieka patrauklus investuotojams, kadangi čia nusistovėjęs didelis įsigyjamų objektų užimtumas, paprastai sudaromos ilgalaikės nuomos sutartys, miesto gyventojų skaičius toliau auga, mieste įsikūrę užsienio investuotojų paslaugų centrai sėkmingai plečiasi.
Visgi, kalbant apie biurų patalpų rinką Baltijos valstybėse, į NT investuotojams patrauklių Baltijos šalių miestų gretas veržiasi ir Kaunas. Antrąjį Lietuvos miestą investuotojai neretai lygina su Ryga. Abu miestus sieja tai, kad jie neturi aiškaus centrinio verslo kvartalo bei naujų, A klasės tipo, biurų pastatų. Tačiau vertinant abiejų miestų potencialą, Kauno biurų patalpų rinka yra laikoma perspektyvesnė – šiuo metu mieste yra aktyviai plėtojami nauji biurų projektai, netrukus duris atvers ir pirmasis A klasės biurų verslo centras „Kauno dokas“. Dėl augančios komercinio NT pasiūlos užsienio kapitalo įmonėms kurtis gerai išvystytame mieste tampa vis patraukliau.
Tuo tarpu Rygoje trūksta sutarimo tarp nekilnojamojo turto vystytojų, valstybinių institucijų ir bankų, būtinų vystant komercinio NT projektus. Vertinant iš šiandieninės perspektyvos, Latvijos sostinėje didžiąją nuomininkų paklausą naujoms biuro patalpoms sudarytų tik čia jau veikiančios bendrovės, šiuo metu įsikūrusios senuose biuruose ir norinčios persikelti į modernesnes erdves. Užsienio paslaugų centrai į Rygą žiūri teigiamai, tačiau nemato realios A klasės patalpų pasiūlos, todėl Vilnius ir Kaunas tokioms bendrovėms yra patrauklesni miestai. Talinas, nors ir yra mažiausia Baltijos šalių sostinė, jau dabar turi akivaizdžiai daugiau bendro biurų ploto nei Vilnius ar Ryga. Todėl Taliną galima vadinti „subrendusia“ rinka.
Įvertinant bendras tendencijas, tikimasi, jog už poros metų Baltijos šalių rinkoje augimas taps nuosaikesnis, nusistovės pusiausvyra – nuomos kainos, rinkai naujai siūlomas biurų plotas bei vakansija nebekis taip sparčiai, kaip šiuo metu. Atitinkamai atsižvelgiant į esamą situaciją rinkoje, viliamasi, kad komercinio NT nuomos pajamos, įvertinus infliaciją, bus stabilios, o bankų finansavimo sąlygos bus palankios NT sandorių skaičiui bei investuotojų uždarbiui.
Komentaro autorius - Andrius Barštys, Investicinės bendrovės „Capitalica Asset Management“ generalinis direktorius
