Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai

PRISIJUNGTI REGISTRUOTIS

VISI KOMENTARAI

7
  • 2025-05-15T09:22:59+03:00

    Nuo kada Via Lietuva nustato reikalavimus teisės aktuose? Jie tik 'įgyvendina' juose nustatytus reikalavimus.

    • 2025-05-15T11:21:24+03:00

      nebūkite optimistu:) Šita “carystė” iš viso išskridusi į dausas. Vien ko verta jų “schema” su tokiu dokumentėliu kaip “Kelių techninis reglamentas”, kuris pagal pavadinimą suponuotų, kad kalbama apie kelio techninius parametrus, bet ne, ten daug daugiau - leistino greičio, saugumo parametrai. Kas juokingiausia - šita kontora pati rašosi šitą dokumentą (na ok, formaliai jiems VGTU “mokslininkai” rašo, bet moka pinigus “mokslininkams” kelių direkcija), ir pati “kontroliuojasi” įgyvendinimą. Žodžiu, pati sau pasirašo teisės aktą, pati save prisižiūri. Skaidru, protinga ir visiems viskas aišku.

    • 2025-05-15T11:58:18+03:00

      Na tikrai ne veltui kandidatų į vadovo postą palei 30...

  • 2025-05-15T10:53:35+03:00

    Biurokratai siautėja

  • 2025-05-15T11:52:18+03:00

    Įvedami apribojimai,bet RC turto vertė kažkodėl nemažėja,nuo kurios mokamas turto mokęstis.NŽT ir savivaldybių žemėtvarka deklaruoja kad tai jokios įtakos turto kainai nedaro- ar jie nuo krosnies nukrito ?

  • 2025-05-15T14:03:08+03:00

    Aktuali tema. Ačiū VZ

  • 2025-05-16T06:10:09+03:00

    Tai visiškas absurdas, kad miestuose ir miesteliuose atsiranda kelių apsaugos zonos. Miestuose juk yra gatvės, kurios turi savo raudonąsias linijas pagal gatvių kategorijas. O dabar prieinama iki tokio cirko, kad, pavyzdžiui, Tauragėje, kur miestą kerta A kategorijos kelias, apsaugos zona nuo kelio briaunos yra net 70 metrų. Vadinasi, visi statiniai toje teritorijoje automatiškai patenka į apsaugos zoną, ir bet kokiam darbui reikia gauti suderinimą. Tuomet dar gali pareikšti, kad, pavyzdžiui, miesto centre toje vietoje negali būti įkrovimo stotelės, paviljono ar reklamos stendo. Pažiūrėkite patys, kiek yra 70 metrų nuo kelio krašto – nustebsite. Tai visiška nesąmonė, priimta žmonių, kurie nesupranta, ką daro. Apie logiką ar darbuotojų apkrovimą čia jau išvis nėra ką kalbėti.

RUBRIKOS NAUJAUSI

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Mano verslas
2025-10-03 05:45
Siūlo Kelių transporto kodekso pataisas dėl pavežėjų, bet perspėja: poveikis platesnis

Seime šią savaitę registruotos Kelių transporto kodekso pataisos, kuriomis siūloma papildyti sąrašą reikalavimų tiems, kas siekia gauti leidimą teikti taksi ar pavėžėjimo paslaugas, – įtraukti lietuvių kalbos reikalavimą. Su pavežėjais bendradarbiaujančių platformų atstovas perspėja, kad pasekmių patirs ir vartotojai, o kalbos mokėjimo patvirtinimą, atrodytų, turėtų pateikti ir Lietuvos piliečiai.

Luko Blekaičio nuotr.
Mano verslas
2025-10-03 05:45
Bankrutuoja dar vienas žymus restoranas: dėjome pinigus ir tempėme

Po 15 metų bankrutuoja UAB „Taste Group“, valdžiusi itališkos virtuvės restoraną „Piano piano“ Kauno Rotušės aikštėje. Kiti trys „Piano piano“ – Vilniuje, Paupyje ir Vilniaus g., ir Kaune, Nepriklausomybės aikštėje prie Soboro, – lieka dirbti. Akcininkai bandė gelbėti įmonę iš savo kišenės, bet prireikė ir valstybės institucijų pagalbos, tačiau jos nesulaukta.

28
Iš kairės: L. Lesauskaitė-Remeikė, „Rimi Lietuvos“ Viešųjų ryšių ir korporatyvinės atsakomybės vadovė, K. Šuškevič, kalbų ir įgūdžių akademijos UAB „Skrivanek“, vadovė, S. Valiaugaitė, „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė. VŽ koliažas.
Mano verslas
2025-10-02 05:45
Sveiki, ar galėtumėte lietuviškai? Pramokti padeda ir darbdaviai

Artėjant 2026 m., kai pagal naują Valstybinės kalbos įstatymo redakciją tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba, daugėja dėmesio ir kalbos mokymui(si), o į darbuotojų ugdymą įsitraukia ir kai kurie darbdaviai – sumoka už kursus ir skiria jiems darbo laiką. Tačiau verslo atstovai užsimena ir apie bendresnį paveikslą: kalbos reikalavimas yra dalis didesnio reiškinio, tad reikėtų projektuoti ir dešimtmečiu į priekį, kokios numatomos imigracijos kryptys, kas dirbs ir gyvens valstybėje.

11
Linas Armalys, „Noviti Finance“ direktorius: „Kad ir kiek turėtume priekaištų Lietuvos teisinei sistemai, bet, susipažinę su kitų šalių teisinėmis sistemomis, įsitikintume, jog mes, matyt, labiau nepatenkinti todėl, kad matome, kur ir kaip ji galėtų būti dar geresnė.“
RĖMIMAS
2025-10-02 05:30
Ką verslininkui reikia žinoti einant į Lenkijos ir Latvijos rinkas?

Linas Armalys, alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Noviti Finance“ direktorius, akcentuoja, kad daugiausiai finansuoja smulkiuosius verslus iki 10 darbuotojų, kurie paprastai sulaukia mažiausiai bankų dėmesio. Tokia situacija yra ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje, kur paslaugas teikia „Noviti Finance“. Tokie smulkūs verslai sudaro apie 82–84% visų įmonių minėtose šalyse.

Laurynas Mitkus, LHM įmonių grupės bendraturtis. VŽ koliažas
Mano verslas
2025-09-24 11:00
35 min.NT vystytojas iš Lietuvos svajones pildo nebe tik Norvegijoje: amerikiečiai lydosi

Kai iš Plungės kilusi LHM įmonių grupė pradėjo statyti prabangius kalnų namus Norvegijoje, nustebo, kad vietiniai vystytojai turtingoje šalyje nesiūlo nieko brangiau nei 1 mln. Eur ir pradėjo tokius norvegams statyti. Bet pastaraisiais metais – ne tik nebūtinai norvegams ir nebūtinai už 1 mln. Eur: kalnų prabangą Norvegijoje LHM parduoda užsieniečiams, o netrukus ieškos pirkėjo ir namui viename iš JAV slidinėjimo kurortų.

Daugiau
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija