„Bolt“ laukia daugiau informacijos dėl prievolės platformos partneriams

Nuo 2026 m. sausio 1 d. lietuviškai pramokę turės būti ir fiziniai asmenys, dirbantys savarankiškai, pagal individualios veiklos pažymas ir verslo liudijimus, pavyzdžiui, bendradarbiaujantys su platformomis „Bolt“, „Wolt“, „Uber“ ar kitomis platformomis, pavežantys keleivius ar pristatantys maistą.

Reikalavimas taikomas tik tiems užsieniečiams, kurie klientus aptarnauja tiesiogiai. Už įstatymo reikalavimo vykdymą bus atsakingi patys užsieniečiai – platformų partneriai. Tačiau bent kai kurios platformos gali padėti partneriams įvykdyti naują prievolę.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) VŽ pateiktais duomenimis, 2024 m.  buvo daugiau kaip 11.000 užsieniečių kurjerių ar pavežėjų, dirbančių pagal individualias pažymas. Daugiau kaip pusė iš jų veiklą vykdo per platformas.

Henri Arras, „Bolt“ plėtros vadovas, VŽ nurodo, kad domisi, kaip partneriams palengvinti būsimo įpareigojimo įgyvendinimą, bet dar laukiama tikslesnės informacijos dėl įstatymo pataisų įgyvendinimo.

„Vyriausybė iki liepos 1 d. turi priimti nutarimus, kuriais būtų numatyta, kaip priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos turėtų būti įgyvendinamos, t. y. nustatyti reikalingą kalbos mokėjimo lygį, numatyti egzaminavimo tvarką, kontrolę ir pan., tad kol kas nėra iki galo aišku, kaip tai turės vykti praktiškai. Šiuo metu domimės įvairiomis galimybėmis, kaip partneriams pavežėjams palengvinti šio įpareigojimo įgyvendinimą“, – komentare VŽ nurodo H. Arras.

Jis skaičiuoja, kad užsieniečiai pavėžėjai, bendradarbiaujantys su „Bolt“ platforma, sudaro 10–15%. H. Arras pažymi, kad visi jie turi ES, NATO, EEE šalyje, Ukrainoje ar Šveicarijoje išduotus vairuotojo pažymėjimus.

„Kokia dalis jų šiuo metu jau yra pasiekę tam tikrą lietuvių kalbos mokėjimo lygį, duomenų neturime. Jokių oficialių kreipimųsi dėl nusiskundimų iš Valstybinės kalbos inspekcijos nesame sulaukę“, – VŽ nurodo „Bolt“ plėtros vadovas.

Tačiau Valstybinė kalbos inspekcija ir negalėtų kreiptis į platformą, nes pavežėjai – laisvai samdomi partneriai, o ne juridinio asmens darbuotojai. 

Juridiniai asmenys ir dabar turi užtikrinti, kad aptarnaujantys darbuotojai susikalbėtų su klientais valstybine kalba. Jos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas, atsakingiems asmenims gali užtraukti baudą nuo 60 Eur iki 300 Eur.

Todėl didžiausia Valstybinės kalbos įstatymo naujovė – kad valstybine kalba aptarnauti klientus nuo 2026 m. bus įpareigoti savarankiškai dirbantieji užsieniečiai.

„Į sąrašą patenka individualia veikla besiverčiantys asmenys: transporto paslaugų teikėjai (kurjeriai, pavežėjai, krovinių pervežėjai), grožio paslaugų teikėjai, maisto išvežiotojai, prekybininkai“, – VŽ nurodo Donatas Smalinskas, laikinai einantis Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas.

Daugiau apie Valstybinės kalbos egzamino pataisas skaitykite šiame straipsnyje. 

Savarankiškai dirbančių užsieniečių, kaip šią savaitę paskelbė Lietuvos bankas, yra daugiau kaip 26.000. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 23.000 2024-aisiais dirbo pagal individualios veiklos pažymas, 3.000 – su verslo liudijimais.

„Per praėjusius metus savarankiškai dirbančių užsieniečių skaičius padidėjo daugiau nei trečdaliu, atvykti į Lietuvą juos skatina jau keletą metų sparčiai kylantis darbo užmokestis. Daugiausia tai buvo Ukrainos, Vidurio ir Pietų Azijos šalių piliečiai, o daugiau nei pusė jų rinkosi dirbti transportavimo ir sandėliavimo veikloje“, – nurodo Bartas Baltušis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas.