„Jammi“ franšizės: galima visur, išskyrus Kauną. Yra papildomų sąlygų

„Šiuo momentu matome per didelį tokio tipo įstaigų tankį šiame regione ir patrauklesnes plėtros galimybes mažesniuose miestuose“, – informaciją interneto puslapyje, kad Kaune „Jammi“ franšizė nesuteikiama, komentuoja Žilvinas Kuprėnas, prekių ženklą „Jammi“ valdančios UAB „Kulverstukai“ strategijos vadovas.

Šiemet pagal franšizę vieną užeigą planuojama atidaryti Vilniuje, šiuo metu vietoj Antakalnio „Iki Eglutės“ statomame pastate, kitą – Mažeikiuose. Pastarajame mieste tai bus pirmoji „Jammi“, kurią atidarys tris užeigas Klaipėdoje jau valdanti UAB „Agroakva“.

Iš viso pagal franšizę yra valdomos 9 iš 18-os veikiančių „Jammi“ greitojo maisto užeigų Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Siekia maisto vienodumo

„Jammi“ interneto puslapyje kviečiama bendradarbiauti ir pateikiami reikalavimai galimiems partneriams. Tarp jų – mažiausiai 40 kv. m patalpos su atskiru įėjimu, kad būtų galima prekiauti ir naktį, galimybė investuoti mažiausiai 35.000 Eur, patirtis ir kt.

Koks franšizės mokestis taikomas partneriams, „Jammi“ neatskleidžia, nes jis priklauso nuo konkrečios situacijos.

„Kiekviena sutartis ruošiama atskirai, bet logika paprasta – yra bendras franšizės mokestis ir yra dalis nuo pajamų“, – sako Ž. Kuprėnas.

VŽ anksčiau kalbintas Andrius Jonelis, JAV franšizavimo konsultacinės kompanijos „Francorp“ vadovas Lietuvos rinkai, sakė, kad franšizės mokestis vidutiniškai siekia apie 6% nuo pajamų. 

„Jammi“ franšizės partneris gauna visą veiklos modelį – pradedant tinkamu restorano įrengimu, kolektyvo paruošimu, baigiant patiekalais, receptūra, operacinės dalies optimizacija, prekybos kanalais, rinkodaros dalimi, techniniais sprendimais ir viskuo kitu, ko reikia sėkmingai veiklai užtikrinti.

Ž. Kuprėnas neslepia, kad franšizės partneriai visgi netampa visateisiais verslo valdytojais, nes, siekdami užtikrinti vienodą kokybę, „Jammi“ daug funkcijų atlieka centralizuotai.

„Restoranus prižiūrime ir kolektyvą apmokome mes, darbuotojai dalyvauja bendroje komunikacijoje ir veiklose, visi restoranai siūlo identišką meniu ir paslaugas. Mūsų tikslas – kad apsilankęs bet kuriame „Jammi“ žmogus negalėtų pasakyti, ar tai mūsų, ar partnerių valdomas restoranas“, – pasakoja Ž. Kuprėnas. 

Į užsienį kol kas nesiplės

Pasak jo, internete aprašyti finansiniai ir užeigos patalpų reikalavimai nereiškia, kad juos atitikdamas būtinai gausi „Jammi“ franšizę, nes dar keliami ir kiti, asmeninių savybių reikalavimai.

„Aiškiai apibrėžtos plėtros strategijos nėra – kiekvieną galimybę ir kiekvieną atvejį vertiname atskirai ir nuoširdžiai, kruopščiai įsigiliname. Tik tuomet, kai matome, kad vertybės, požiūris, lūkesčiai ir planai sutampa, galime bendradarbiauti. Būtent dėl to nauji „Jammi“ nėra dažnas atvejis – per metus geriausiu atveju gali atsidaryti 2–3 restoranai“, – pasakoja strategijos vadovas.

Po nesėkmingo bandymo dirbti Rygoje kol kas atsisakoma ir planų plėstis į užsienį. Latvijos sostinėje bendrovė „Jammi“ atidarė daugiau kaip prieš 10 metų, bet po 1,5 metų veiklos 2014 m. užsidarė.

„Pasiūlymų gauname nuolat ir visus variantus vertiname, bet esame reiklūs Lietuvoje dirbantiems partneriams, o su užsieniu būtume dar griežtesni. Iš savo patirties Latvijoje supratome, kad, norint būti sėkmingam, restorane reikia „gyventi“. Užsienyje tokios galimybės neturėtume, o plėstis tik tam, kad plėstumės, nematome prasmės“, – teigia Ž. Kuprėnas.

Ir atskleidžia, kad iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios „Jammi“ turėjo pasiūlymų plėtrai Lietuvos rytinėse kaimynėse, tačiau nors finansiškai jie atrodė patrauklūs, buvo atmesti dėl vertybių ir principų.

„Dabar matome, kad šis sprendimas buvo teisingas“, – sako „Jammi“ atstovas.

Taip pat kliūtimi gali tapti ir tam tikroje vietovėje jau veikiantys „Jammi“. Pavyzdžiui, vargu ar būtų deramasi su naujais partneriais Klaipėdoje, nes čia užeigų tinklas jau turi atstovą „Agroakvą“.

„Su pasitikėjimą pelniusiais ir didesnę plėtrą galinčiais pasiūlyti partneriais sutariame išskirtines sąlygas, taip yra ir su Klaipėdoje veikiančiais partneriais, kurie šiuo metu turi 3 restoranus“, – pasakoja Ž. Kuprėnas.

Šiuo metu apie 60% „Kulverstukų“ pajamų teikia nuosavi restoranai. Iki 2023 m. pajamas auginęs greitojo maisto užeigų tinklas dėl praeitų metų rezultatų, tikėtina, negalės pasigirti tuo pačiu – veikla dar audituojama, bet atrodo, kad pajamos bus mažesnės.

Šis sunkmetis maitinimo įstaigoms, pasak Ž. Kuprėno, skiriasi nuo 2008 m. krizės, kai taupydami pinigus žmonės iš brangesnių vietų perėjo maitintis į greitojo maisto užeigas ir pastarosios gebėjo uždirbti net daugiau.

„Kol kas padidėjusių srautų nejaučiame. 2008 m. per krizę tai tikrai jautėsi, o dabar rinkoje turime daug didesnę pasiūlą, tad tikėtina, kad lankytojai pasiskirsto ir efekto nesijaučia“, – svarsto „Jammi“ atstovas.

Nors jo atstovaujamam tinklui sekasi palyginti neblogai, niūrios maitinimo sektoriaus nuotaikos jaučiasi. 

„Nenuostabu, kad tam tikra dalis užsidaro dėl įprastų aplinkybių, tačiau kai su problemomis susiduria profesionalai kaip „Jurgis ir Drakonas“ – labai gaila, ir tai verčia sunerimti“, – situaciją apibendrina Ž. Kuprėnas.

Gatvės maistas išlieka perspektyvus

Tomas Čitavičius, greitojo maisto užeigų tinklą „Kebab inn“ valdančios UAB „Egas.eu“ vadovas, sako, kad, nepaisant maitinimo sektoriui kylančių iššūkių, šiemet taip pat ketinama plėsti kebabinių tinklą.

„Kur – kol kas neviešinsime, bet jau vyksta kelerios derybos, dėliojame planus į priekį. Kalbame ir su galimais franšizės partneriais, nes matome, kad tai yra puiki niša žmonėms dirbti sau ir kartu plėsti mūsų tinklą. Stebint JAV ir Europos tendencijos – greitasis gatvės maistas yra užprogramuotas augti“, – sako T. Čitavičius.

Šiuo metu „Egas.eu“ valdo visas „Kabeb inn“ greitojo maisto užkandines – 6-ias Vilniuje ir 2-i Kaune.

Taip pat „Egas.eu“ vadovas nemato jokio Kauno išskirtinumo.

„Kiekviename Lietuvos mieste kebabinės gali veikti sėkmingai. Visi miestai pas mus vienodi ir kiekviename mieste kebabas suranda savo klientą. Viskas ten gerai“, – įsitikinęs T. Čitavičius.

Pasak jo, vienintelė šiuo metu bėda, aktuali visuose miestuose, – mažėjantis klientų skaičius.

„Žmonių įpročiai yra pasikeitę. Pradžioje valgyti namie pratino COVID-19, vėliau įprotį stiprino pakilęs EURIBOR, šalia vykstantis karas taip pat gąsdina ir verčia taupyti, paskui pakilo PVM, viskas brangsta. Visi tai matome. Ir žmogus pradeda skaičiuoti, ar jam pietauti už 6–10 Eur, ar pasidaryti namie“, – pasakoja „Egas.eu“ vadovas. 

Nepaisant niūrių rinkos vertinimų, šiemet bus atidaryta naujų „Kebab inn“, nes, anot T. Čitavičius, gatvės maistas vis tiek bus reikalingas ir maitinimo srityje šiuo metu tai vienas perspektyviausių verslų. Pasak jo, rinkos tyrimų analizės rodo, kad per 5 metus gatvės maisto rinka pasaulyje turėtų plėsti mažiausiai dvigubai.