Mes ir vėl lyderiai – bankai atmeta daugiausia SVV finansavimo prašymų ES

EK ir Europos centrinio banko (ECB) užsakymu atlikto tyrimo dėl įmonių galimybių gauti finansavimą duomenimis, Lietuvoje fiksuojamas didžiausias procentas bankų atmetamų SVV pateiktų finansavimo prašymų – net 36%. Pagal šį rodiklį arčiausiai mūsų yra kaimyninė Latvija, kurioje atmetami 29% prašymų. Bet šioje šalyje visiškai patenkinamas net 71% prašymų ir kartu su Danija pagal šį rodiklį Latvija yra 7-oje vietoje pagal finansavimo palankumą.

Lietuvoje visiškai patenkinami 32% prašymų ir 1% lenkiame tik paskutinėje vietoje esančią Estiją. 

Bet, įvertinus ir iš dalies patenkinamus prašymus, gerokai atsiliekame ir nuo šios Baltijos valstybės. Lietuvoje dalinį finansavimą gauna 16% SVV, o Estijoje – 29% SVV įmonių, tad bendrai visą ar dalinį finansavimą Estijoje gauna 60% bendrovių, o Lietuvoje – 48%.

ES vidurkis – visiškai patenkinami 66% SVV finansavimo prašymų, o atmetami – 9%. Mažiau nei 50% visiškai patenkinamų prašymų, be Lietuvos ir Estijos, dar fiksuota Slovakijoje, Liuksemburge, Graikijoje ir Maltoje.

Praėjusių metų rezultatai dar prastesni už 2023-iųjų, kai, šio tyrimo duomenimis, Lietuvoje visą finansavimą gavo 39% SVV įmonių ir buvome paskutiniai ES, o atmestų prašymų skaičius siekė 27%. 

ES 2023 m. tyrimo duomenimis, vidutinis visiškai patenkintų finansavimo prašymų skaičius siekė 64%, o atmestų prašymų – 7%.

Tyrimas dėl įmonių finansavimo paskelbtas 2024 m. gruodį, jis atliekamas nuo 2008 m. ir skirtas SVV aplinkai įvertinti. SVV sudaro 99% ES įmonių, jose dirba 85 mln. darbuotojų ir yra laikomas kritiškai svarbia ES ekonomikos dalimi.

Bankai sotūs ir be SVV

Pasak Luko Baškio, „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovo, aukštas atmetamų SVV paraiškų rodiklis Lietuvoje – didžiųjų bankų konservatyvios finansavimo politikos ir didelės koncentracijos bankų rinkoje atspindys. Jo žiniomis, Lietuvoje yra viena didžiausių visoje ES bankų rinkos koncentracijų: didžioji verslo paskolų rinkos dalis, apie 70%, sukoncentruota „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ portfeliuose. 

„Suprantama, kam didiesiems vargintis su smulkiais verslais, jei nusigriebus didžiausių ir saugiausių verslų finansavimo grietinėlę ir taip gaunami itin dideli pelnai. Motyvacija paprasta – jie iš vieno didelio verslo kliento gali uždirbti daugiau nei iš dešimties mažų“, – kalba L. Baškys.

Be to, didelės įmonės paprastai turi pakankamai užstato, kurio neretai pritrūksta SVV. Mažoms ir vidutinėms įmonėms taikomi griežtesni finansavimo reikalavimai, kuriuos ne kiekvienas mažesnis verslas gali įgyvendinti, pavyzdžiui, dėl kredito istorijos, įmonės finansų stabilumo. 

Vis dėlto dalis bėdos, anot L. Baškio, gali būti ir pačių SVV kaltė. Anksčiau atliktas Lietuvos banko tyrimas parodė, kad SVV įmonės paskolos dažniausiai kreipiasi tik į vieną ar dvi finansų įstaigas. Jei juose finansavimo negauna, į kitus finansuotojus dažniausiai nesikreipia. To paties tyrimo duomenimis, į kuo daugiau įstaigų kreipiasi bendrovė, tuo didesnė tikimybė, kad jai bus suteikta paskola ir geresnėmis palūkanomis.

„Kad gavote neigiamą atsakymą iš savo pagrindinio ar kito didelio banko, dar nereiškia, kad jūsų projektui ar verslo idėjai pasirašytas mirties nuosprendis. Tiesiog pasidomėkite paskolos galimybėmis mažesniuose bankuose. Gali būti, kad jie lanksčiau ir išsamiau įvertins jūsų verslą nei konservatyviai skolinantys didieji bankai“, – sako „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovas.

Kai kurie bankai bendradarbiauja su verslo paramos institucijomis kaip ILTE ar Europos investicijų fondas, o jų investicijų garantijos gerokai išplečia galimybes gauti paskolą net ir tiems verslams, kuriuos įprastai bankai laikytų pernelyg rizikingais finansuoti. 

„Pavyzdžiui, kino kūrėjai, kurie neturi įkeisti tinkamo turto, paskolos negautų. Mes turime sėkmės istorijų, kai finansuojami kūrybinių industrijų verslai su Europos investicijų fondo garantija pagal „Invest EU“ programą. Lygiai taip pat finansavimą su garantijomis galima gauti ir pagal kitas ES verslų konkurencingumą didinančias kryptis – tvarumo ir klimato kaitos švelninimo, inovacijų ir skaitmeninimo, taip pat mikrofinansavimo“, – pasakoja L. Baškys.

Neįvertina visų galimybių

Kad statistiką iškreipia pačių SVV įmonių vangumas, pritaria ir Paulius Jauga, finansavimo tarpininkavimo platformos „Wesolut“ vienas įkūrėjų ir vadovas. Įmonės praktika rodo, kad finansavimą gauna apie 90% jo ieškančių įmonių. 

„Tiesa, kad didieji bankai mažesnių įmonių dažniausiai nekredituoja, bet yra mažesnių bankų, kredito unijų, sutelktinio finansavimo platformų, kitų finansavimo formų. Reikia tik gerai išanalizuoti situaciją ir tinkamai pasirengti, žinoti, ką kalbantis akcentuoti“, – sako finansų ekspertas.

35 mln. Eur finansavimą beveik 100 įmonių padėjusi gauti MB „Wesolut“ išvis pasinaudojo 28 finansinių įstaigų paslaugomis.

„Sudėtingiau, kai kalba eina apie kreditus nuo 5 mln. Eur, ten labai sumažėja pasirinkimas, dalyvauja kokie penki bankai. O kai kalbama apie mažesnius kreditus, iki milijono eurų, pasirinkimas gana didelis“, – teigia P. Jauga.

Tiesa, skolinimosi kaštai skirtingo lygio institucijose skiriasi. Didžiųjų bankų marža šiuo metu svyruoja tarp 2,5–5%, mažesniųjų – 5–9%, o kitų finansuotojų gali siekti ir 20%.

„Bet atkreipkite dėmesį, kad Lietuva EK tyrime yra tarp tų šalių, kur nėra tyrime atsakymų, kad finansavimas buvo suteiktas, bet atsisakė dėl per didelės paskolos kainos. Mes jaučiame, kad kai kurie sektoriai tampa jautresni skolos aptarnavimo kainai, bet tai dar nėra problema“, – sako „Wesolut“ vienas iš įkūrėjų.

Dėl didžiųjų bankų nenoro skolinti SVV, finansininko manymu, situacija nesikeis, kol jie gaus juos tenkinančius pelno rodiklius iš jau turimų įmonių ir bazinių palūkanų. 

„Lietuvoje visi didieji bankai yra gana pelningi. Rinka stabili – geri klientai išsidalinti, tarp bankų nemigruoja. Bankai auga, kiek auga jų portfelyje esančios įmonės, bet tai yra gana geri skaičiai, kad jie vengtų bereikalingos rizikos. Daugeliu atvejų įmonėms eiti prašyti finansavimo į didelį banką yra beprasmiška“, – neabejoja P. Jauga.

Kliūva finansinis raštingumas

„Akivaizdu, kad bankai siekia optimizuoti išlaidas ir sutelkti dėmesį į didesnes, finansiškai stabilesnes įmones, kad išlaikytų pelningumą. Mažesnių ir vidutinių įmonių finansavimas gali reikalauti daugiau administracinių pastangų, todėl kai kuriais atvejais tai nesudaro akivaizdžios ekonominės naudos bankams“, – pripažįsta Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.

Tačiau, pasak jos, bent SEB bankas visose Baltijos šalyse taiko vienodas finansavimo taisykles visiems klientams, tad negalėtų paaiškinti, kodėl apklausoje Latvija taip skiriasi nuo Lietuvos ir Estijos. 

„Skandinavijos šalyse dažnai būna stabilus ekonominis klimatas, todėl bankai gali taikyti lankstesnes sąlygas, nes rizikos vertinimas ir įmonių stabilumas dažnai būna patikimesni. Baltijos šalių ekonominė aplinka ir finansiniai rodikliai mažiau stabilūs, todėl bankai gali būti atsargesni ir taikyti griežtesnius skolinimo kriterijus“, – aiškina SEB atstovė skirtumus tarp Baltijos ir Skandinavijos valstybių.

Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad EK užsakymu atliktas tyrimas yra ne statistika, bet apklausa, tad situaciją atspindi nevisiškai objektyviai.

„Sudėtinga tiksliai įvertinti visas apklausos priežastis, dėl kurių Lietuva išsiskiria ES kontekste. Greičiausiai reikėtų įvertinti ne tik finansavimo prieinamumą, bet ir papildomus veiksnius, tokius kaip verslo aplinka, kredito rizikos vertinimas, tam tikrų sektorių specifika, griežtesnė finansinė analizė ir disciplina SVV sektoriuje“, – sako E. Dovbyšienė.

Pasak jos, dažniausiai kliūtimi gauti finansavimą SVV tampa finansiniai kriterijai: nepakankamas įmonių pelningumas, palyginti su planuojamomis investicijomis ir jų atsipirkimo laikotarpiu, per didelės skolos, įmonės atstovai nori pasiskolinti sumą, kuri yra didesnė nei įmonės turtas, ir kitos priežastys.

Siekiant pagerinti SVV finansavimą, E. Dovbyšienės manymu, pirmiausia reiktų gerinti pačių įmonių finansinį raštingumą, kad SVV sektorius būtų geriau pasiruošęs bankų skolinimo procesams. Tai apima ne tik geresnį verslo planavimą ir skaidrumą, bet ir tikslesnį finansinių rodiklių atitikimą bankų nustatytiems kriterijams.

„Taip pat reikėtų apsvarstyti reguliavimo aplinkos supaprastinimą bankams, nes šiuo metu Lietuvoje taikomas vienas griežčiausių reguliavimų Europoje. Tai galėtų paskatinti bankus būti lankstesnius ir teikti palankesnes skolinimo sąlygas“, – nurodo SEB atstovė.

Visgi, SEB mano, kad SVV finansavimo situacija nėra tokia bloga. Paskolų portfelis, susijęs su SVV, SEB viršija 25% bendro banko verslo klientų portfelio, 2024 m. pabaigoje SVV paskolų portfelis SEB banke buvo 10% didesnis nei 2023 m.

„Mūsų banke dirba atskira darbuotojų komanda, kuri gilinasi į mažų įmonių poreikius ir specializuojasi jų finansavimo srityje. Šios komandos finansavimo apimtis 2024 m. augo 30%, ir mes planuojame toliau aktyviai dirbti su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis“, – sako E. Dovbyšienė.

Įmonės naudoja savo lėšas

Apie augantį verslo skolinimąsi kalba ir „Swedbank“: vien per praėjusius metus verslo paskolų portfelio augimas sudarė 21%, o bendra „Swedbank“ šalies įmonėms suteiktų paskolų suma priartėjo prie 4 mlrd. Eur ir tapo didžiausia rinkoje. SVV bendrovių paskolų portfelis per trejus metus augo apie 15% ir pasiekė beveik 1,2 mlrd. Eur.

„Nepaisant mūsų aktyvaus vaidmens finansuojant šalies įmones ir jų projektus bei bendro rinkos augimo, šalies bendrovių įsiskolinimo bankams rodiklis siekia apie 15% BVP ir yra vienas žemiausių visoje ES, kur vidurkis yra 35% BVP. Pastarąjį dešimtmetį įmonių bankinės skolos dalis buvo linkusi mažėti, nes šalies verslas ėmė naudoti platesnį finansavimo priemonių spektrą – obligacijas, privačią skolą, nebankines paskolas“, – sako Paulius Atkočiūnas, „Swedbank“ Verslo klientų departamento vadovas. 

Jis atkreipia dėmesį, kad įmonės dažnai plėtrą vykdo be išorinio finansavimo pagalbos. „Swedbank“ prieš pusmetį atliktos apklausos duomenimis, net 40% iki 50 darbuotojų turinčių bendrovių plėtrai naudoja nuosavas lėšas, o 17% – akcininkų lėšas.

P. Atkočiūnas taip pat pabrėžė, kad SVV reikia stiprinti finansų išmanymą, kuris kartais tampa kliūtimi skolintis.

„Turėdami galimybę nuolat bendrauti su smulkiojo verslo atstovais, pastebime, kad itin svarbu didinti smulkiojo šalies verslo finansinio raštingumo lygį ir vykdyti smulkiems šalies verslininkams skirtas edukacines veiklas. Smulkios įmonės vis dar susiduria su tokiais, atrodytų, nesudėtingais iššūkiais kaip produkto ar paslaugos savikainos apskaičiavimas, atskirų pardavimo kanalų pelningumo apskaičiavimas ir pan. Silpnas smulkaus verslo finansų valdymas yra vienas pagrindinių iššūkių siekiant finansavimo“, – sako P. Atkočiūnas.

Namų ūkiai – patrauklesnis klientas

Lietuvos bankas pripažįsta, kad itin griežta bankų finansavimo tvarka Lietuvoje – vienas veiksnių, kuris apriboja skolinimąsi mūsų šalyje.

„Siekdamos gauti pakankamą bankų finansavimą, įmonės susiduria su užstato reikalavimo, kuris yra vienas griežčiausių ES ir įmonėms yra sunkiau įgyvendinamas dėl per mažo turimo tinkamo įkeisti turto, iššūkiais. Taigi, šis veiksnys tikrai yra tarp ribojančių įmonių galimybes pasiskolinti“, – teigia Justinas Skurkis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas.

Visgi pagrindinės priežastys, anot J. Skurkio, – per dideli jau turimi įmonės įsipareigojimai, prasta finansinė būklė, bendra ekonominė aplinka, finansinio raštingumo stoka ir nepakankamas užstatas. Šias priežastis šalies bendrovės įvardijo Lietuvos banko apklausoje. 

LB apklausos duomenimis, net 39% įmonių finansavimo negauna dėl per didelių jau turimų finansinių įsipareigojimų, dar 16% – dėl nepakankamo turimo užstato, 9% – prastos finansinės būklės, 8% – dėl prastos kreditavimo istorijos.

Apskritai bankai, LB 2024 m. trečiąjį ketvirtį bankų atliktos apklausos duomenimis, labiau linkę finansuoti namų ūkius nei verslą.

„Namų ūkių finansinę būklę didžioji dalis bankų vertina gerai, dalis – vidutiniškai. O štai įmonių finansinė būklė dažniausiai įvardijama kaip vidutinė. Taigi, bankų vertinimu, paskolos namų ūkiams yra mažiau rizikingos“, – kalba J. Skurkis.

Be to, namų ūkių paskolas paprasčiau standartizuoti, o paskolas verslui reikia vertinti individualiai ir skirti daugiau resursų.

Vis dėlto, nepaisant didelės atmetamų paraiškų dalies ir toliau mažėjančio kredito įstaigų paskolų įmonėms ir BVP santykio, LB atstovo matymu, skolinimo įmonėms tempas išlieka gana aukštas. Šiuo metu paskolų bendrovėms portfelio metinis augimas siekia 12% ir reikšmingai viršija euro zonos vidurkį – 1%.

Girdi daug skundų, bet paskolų gauna

Vilius Dovydauskas, trijose Baltijos šalyse veikiančio paslaugų gyvūnams tinklo „Pet City“ verslo vystymo vadovas, pritaria, kad Lietuvoje sąlygos įmonėms gauti finansavimą yra sudėtingiausios.

„Mūsų įmonė veikia visose trijose Baltijos valstybėse ir sunkumų gauti paskolų neturime, nes gauname garantijas iš pagrindinės bendrovės Estijoje. Kiek suprantu, bankai apskritai geriau vertina įmones, kurios veikia visose Baltijos valstybėse, gal mato tai kaip rizikų paskirstymą. Tačiau, kiek tenka bendrauti su verslininkais, Lietuvoje gauti finansavimą išties sunku ir neretai išleisti obligacijas yra lengviau nei skolintis iš banko“, – sako V. Dovydauskas.

Tačiau, verslininko pastebėjimu, Latvijoje ir Estijoje pastaruoju metu finansavimo sąlygos taip pat griežtėja.

Skundų, kad gauti finansavimą labai sunku, girdi daug, bet pats susidūręs nėra ir Julius Dombrauskis, detalių iš stiklo pluošto gamybos UAB „Stido“ direktorius. 

„Paprastai stengiamės viską daryti iš savo lėšų, nes skolintis nelabai apsimoka. Veiklos pradžioje esame kreipęsi į kredito uniją ir skolinomės apyvartinėms lėšoms, vėliau turtėjome kredito liniją dideliame banke, dabar lizingu esame nusipirkę tris automobilius ir visuomet ko prašydavome, tai ir gaudavome“, – pasakoja J. Dombrauskis.

Jis pabrėžia, kad prieš kreipdamasi dėl paskolos įmonė labai gerai įsivertindavo situaciją, ar tikrai gali skolintis, ir pasiruošdavo, galbūt tai padėdavo.