Juodasis penktadienis ir kitos nuolaidos: kad didesnės apyvartos nesuvalgytų baudos

E. prekyboje skelbiant apie „juodžiausius pasiūlymus metuose“, „juodai žemas kainas“, „pigiausią dieną“ ir pan., prekybininkams svarbu įvertinti, kaip deramai ir sąžiningai informuoti klientus apie siūlomas nuolaidas, nes lenktyniaujant dėl didesnės nuolaidos padidėja ir tikimybė suklysti.

„Be jokios abejonės, e. prekybos mastas lapkritį ir gruodį išauga. Kartu su juo didėja ir prekybininkų daromų klaidų tikimybė. Dažnu atveju, siekiant pritraukti kuo daugiau pirkėjų, į antrą planą yra nustumiamos taisyklės, kurių privalu laikytis, tačiau ypatingo pažeidimų nustatymo atvejų padidėjimo nėra matoma“, – pažymi Egidijus Kieras, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas.

Išpardavimų laikotarpiu – lapkritį–gruodį išauga tiek verslininkų, tiek vartotojų dėmesys nuolaidų taikymui ir kainų nurodymui, VŽ patvirtina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

„Nors ir nežymiai, bet per išpardavimus ar po jų sulaukiame daugiau vartotojų pranešimų apie galimus pažeidimus skelbiant apie nuolaidas“, – nurodo tarnyba.

Dažniausios vartotojų skundų priežastys – nuo fiktyvių nuolaidų iki klaidingų pristatymo terminų:

• Dėl fiktyvių nuolaidų – taikomų nuolat/ilgą laiką arba dirbtinai sukeliant prieš tai taikytą kainą tokiu būdu vaizduojant didesnę naudą;
• dėl pritaikytų mažesnių nei skelbta arba nepritaikytų nuolaidų,
• neteisingai nurodytų prekių kainų (fizinėse parduotuvėse) nesuteiktų reklamuojamų paslaugų;
• neišsamios informacijos reklaminiuose skydeliuose;
• klaidingų prekių pristatymo terminų;
• taip pat pastebima, kad po e. parduotuvei pateikto užsakymo ir prekės apmokėjimo, pardavėjas informuodavo, kad prekės neturi arba pasiūlydavo prekę įsigyti brangiau;
• pasitaiko skundų ir dėl pardavėjo techninių/žmogiškų klaidų: pavyzdžiui, vietoje 300 Eur kainos nurodoma 3 Eur.

30 dienų taisyklė

Kas pirmiausia prikausto pirkėjų dėmesį – prekės kaina. Kaip ją nurodyti tinkamai?

E. Kieras pabrėžia, jog ES direktyva dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas reikalauja, kad skelbiant informaciją apie prekių kainos sumažinimą būtina nurodyti ankstesnę prekės kainą, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų iki jos sumažinimo.

„Šio laikotarpio, trunkančio ne mažiau kaip 30 dienų, tikslas – užkirsti kelią prekiautojams sukčiauti, pavyzdžiui, padidinti kainą trumpam laikotarpiui, kad vėliau ją būtų galima sumažinti, pateikti tai kaip (reikšmingą) kainų sumažinimą ir taip klaidinti vartotojus“, – paaiškina E. Kieras.

Teisininkas nurodo, kad 30 dienų taisyklė netaikoma greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams. 

„Skelbiant „akcijas“, nuolaidas, pavyzdžiui, perbrauktą kainą, turi būti nurodoma pati mažiausia kaina, kuri buvo taikyta per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo, t. y. būtent nuo šios kainos turėtų būti skaičiuojama skelbiama nuolaida“, – pažymi advokatas.

VVTAT pažymi, kad vartotojų teisių pažeidimas, kai e. parduotuvėse netinkamai vaizduojama mažiausia iki pranešimo apie kainos sumažinimą per 30 dienų taikyta kaina, nėra vyraujantis e. komercijoje.

„Visgi, verslininkai kartais siekia vartotojo gaunamą naudą pavaizduoti reikšmingesnę, nei ji yra iš tikrųjų, todėl VVTAT daug dėmesio skiria verslo švietimui ir konsultavimui“, – nurodo tarnyba.

Kaip teisingai taikyti nuolaidą ir nurodyti sumažintą prekės kainą, vaizduojat palyginimą su ankstesne?

VVTAT atkreipia dėmesį, kad bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.

Pavyzdžiui, spalio 30 d. dulkių siurblio kaina buvo 200 Eur, o lapkričio 15 d. – 250 Eur. Lapkričio 27 d. verslininkas skelbia 50% nuolaidą. Taigi, dulkių siurblio kaina su nuolaida turėtų būti 100 Eur, nes nuolaida būtų taikoma nuo 200 Eur – mažiausios per 30 dienų laikotarpį taikytos kainos.

Kai nepraėjus 30 dienų laikotarpiui verslininkas nori skelbti naują akciją, kaip ankstesnę taikytą kainą jis turėtų įtraukti ir tą kainą, kuri buvo taikyta prieš tai buvusios akcijos metu, jei ji bus mažiausia kaina per 30 dienų.

Pavyzdžiui, jeigu gruodžio 15 d. skelbiama nauja dulkių siurblio akcija, mažiausia per 30 dienų taikyta jo kaina turėtų būti laikoma 100 Eur (be abejo, jei per tą laiką nebus taikyta dar mažesnė kaina) ir verslininkas norimą taikyti nuolaidą turėtų skaičiuoti nuo šios kainos.

„Tai ypač aktualu prisiminti planuojant kainodarą metų gale vykstančio išpardavimų maratono metu“, – pažymi VVTAT.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalis numato, kad „Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą daiktų kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas. Šios dalies nuostatos netaikomos greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.“

VVTAT interneto svetainėje informacijoje verslui, nurodoma, kad ši taisyklė taikoma skelbimams, susijusiems su konkrečios(-ių) prekės(-ių) kainos sumažinimu, tiek bendriems skelbimams apie kainų sumažinimą, tiek skelbimams, kurie sukuria įspūdį apie kainų sumažinimą. (Pvz., „Juodojo penktadienio pasiūlymas“, „viskam 20% nuolaida“, „receptų knygoms – minus 30 proc.“, „Išpardavimas“, „Top kainos tik šiandien“, „Nuolaidų savaitė“, „Šiam produktui – speciali nuolaida“ ir t. t.)

Advokatas E. Kieras prekybininkams taip pat pataria nepamiršti, kad 30-ies dienų taisyklė galioja ir skelbiant įprastas akcijas, pavyzdžiui, „Viskam 20% nuolaida“.

„Akcinių prekių sąrašas turi būti aiškus, prie kiekvienos akcinės prekės turi būti nurodoma ankstesnė prekės kaina – mažiausia tos prekės kaina per paskutines 30 dienų iki akcijos pradžios. Jei nuolaida automatiškai pritaikoma prekes įsidėjus į krepšelį, galutinė prekės kaina su pritaikyta nuolaida gali būti pateikiama prekių krepšelyje“, – paaiškina „Avocad“ advokatas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kiek kitaip yra taikant nuolaidų kodus.

„30 dienų taisyklė tokiais atvejais taikoma tik tuomet, kai kainų sumažinimas, panaudojant nuolaidų kodus, taikomas potencialiai visiems vartotojams, pavyzdžiui, specialų nuolaidos kodą paskelbiant bendrovės tinklalapyje“, – kalba E. Kieras.

Baudų pasitaiko

30 dienų taisyklė kainų nurodymui nuo 2021 m. įtvirtinta Civiliniame kodekse, o už jos pažeidimą numatyta sankcija iki 5.000 Eur.

VVTAT nurodo, kad dėl 30 dienų taisyklės pažeidimo skelbiant nuolaidas, buvo priimti 2 nutarimai bylose: vienai prekybininkei skirta 2.200 Eur bauda, e. prekybos platformai – 2.475 Eur.

Pasak E. Kiero, kai 2.500 Eur baudą gavo vienas iš didžiausių e. prekybos portalų, nes netinkamai taikė 30 dienų taisyklę, buvo bandyta gintis tuo, kad akcijos buvo taikytos tik lojalumo programos nariams, tačiau nustatyta, kad nuolaidos skirtos visiems potencialiems klientams. 

„Todėl prekybininkai privalo užtikrinti, kad pranešime apie kainos sumažinimą „lojalumo“ nariams kaip išankstinė kaina bus nurodyta mažiausia prekės kaina per pastarąsias 30 dienų (nesvarbu, ar ta kaina buvo taikoma „akcinė“, ar tik lojaliems klientams taikyta kaina, ar reguliari kaina)“, – teigia jis.

Pasak E. Kiero, baudos dėl netinkamo nuolaidų taikymo nėra dažnos, bet jų yra. 

Jis primena ir apie atvejį, kai šiemet vasarą pranešta apie vieną iš didesnių baudų. 100.000 Eur bauda buvo skirta „MemberShop“ valdančiai UAB „Baltijos didmena“ už vartotojų klaidinimą. Tačiau bauda skirta ne dėl 30 d. taisyklės, o už Reklamos įstatymo pažeidimus.

„Įmonė skleidė reklamą, kurioje kainas lygino ne su mažiausia per paskutinių 30 dienų laikotarpį, tačiau su gamintojo rekomenduojama mažmenine kaina, dėl to pirkėjai susidarė įspūdį, jog prekėms yra taikomos nuolaidos. Pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, o „MemberShop“ pažeidimų nenutraukė net po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įspėjimų, todėl galiausiai įmonei skirta bauda“, – nurodo jis.

Ar tikrai tik šiandien

Tiek įstatymas, tiek ES direktyvos numato tam tikrus atvejus, kai prekybininko veiksmai gali būti laikomi nesąžiningais ir už juos gali grėsti baudos.

Pavyzdžiui, kai pardavėjas meluoja, kad prekę bus galima įsigyti tik ypač trumpą laikotarpį arba kad tik tuo laikotarpiu ją nusipirkti bus galima nustatytomis sąlygomis. Taip pardavėjas siekia paskatinti vartotoją nedelsiant priimti sprendimą, nesuteikdamas jam galimybės ar pakankamai laiko informacija paremtam sprendimui priimti.

„Pavyzdžiui, pasiūlyme teigiama: „Nusipirk mobilųjį telefoną iki vidurnakčio. Po vidurnakčio kaina kils.“ Jeigu prekė tokiomis pačiomis sąlygomis bus siūloma ir pasibaigus nurodytam laikotarpiui, toks prekybininko elgesys atitiks juodajame sąraše nurodytą nesąžiningos komercinės veiklos požymį“, – perspėja advokatas.

Pasak VVTAT, draudžiami tokie skatinantys skubiai apsipirkti teiginiai, kaip „Paskutinis vienetas“, „Tik šiandien“ ir pan., jei jie nėra teisingi. Be to, pažeidimu būtų laikomi tie atvejai, kai siūlomos įsigyti prekės su nuolaidomis internete, nors iš tikrųjų tokių prekių pardavėjas neturi, ir užsakymai vėliau būna atšaukiami ar nepristatomi reklamoje nurodytu laiku.

VVTAT atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jeigu reklamoje nurodoma, kad taikomos nuolaidos viskam, tačiau numatomos tam tikros išimtys, toks teiginys gali turėti klaidinančios reklamos požymių.

Pristatymo terminai

Nuolaidų, išpardavimų ir kalėdinių dovanų pirkimo laikotarpiais gali pailgėti ir prekių pristatymo terminai.

E. Kieras, paklaustas, kaip tinkamai informuoti vartotoją, per kiek laiko jis gaus prekes, atsako, kad yra įmanomi keli pristatymo terminai.

„Pirkėjo ir pardavėjo sutartas terminas, o jei tokio sutarimo nėra, tuomet įstatymo numatytas 30 dienų pristatymo terminas“, – nurodo advokatas.

Advokato teigimu, geriausias būdas prekybininkams apsidrausti nuo galimo pristatymo vėlavimo yra išankstinis susitarimas su pirkėju. Taigi, pardavėjas iš anksto turėtų numatyti ilgesnį pristatymo terminą.

„Tokia informacija pirkėjui turėtų būti pateikta interneto puslapyje, prekės aprašyme ar pirkimo taisyklėse. Esmė, kad pirkėjas iki prekės įsigijimo būtų aiškiai informuotas apie prekės pristatymo terminus ir aplinkybę, kad dėl tam tikrų priežasčių prekės pristatymas gali vėluoti konkretų laiką“, – pažymi E. Kieras.

O jeigu atsitinka taip, kad laiku prekės pristatyti nepavyksta, pirkėjas privalo pateikti reikalavimą pristatyti daiktus per papildomą protingą terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes. Jeigu pardavėjas nepristato daiktų per pirkėjo nustatytą papildomą terminą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.