JAV sprendimai purto pasaulio laivybos sektorių

JAV administracija siekia pertvarkyti pasaulinę laivybą – siekiama atkurti savo laivų statybos pramonę, sykiu nubaudžiant bendroves, kurioms laivus tiekia kinų statyklos. Europa taip pat gali nukentėti nuo JAV, jei toliau laikysis jūrų sektoriaus dekarbonizacijos planų.

D. Trumpas šią savaitę pasirašė įsaką dėl laivų statybos pramonės atkūrimo, kuriame numatyta sukurti fondą jam finansuoti, nors kol kas nežinoma, iš kur atkeliaus lėšos.

K. Gogolis, bendrovės „Polska Žegluga Morska“ (PŽM), gabenančios plieną iš Europos į JAV ir grūdus iš JAV į arabų šalis, atstovas, nuogąstauja, kad už amerikietiškų laivų statyklų atstatymą pirmiausia mokės laivų ir krovinių savininkai, o galiausiai – Amerikos vartotojai.

JAV uostų mokesčiai

Amerikiečiai siekia įvesti mokesčius už įplaukimą į jų uostus Kinijoje pastatytiems laivams. O tokie dominuoja tiek PŽM, tiek beveik visų pasaulio laivybos bendrovių laivyne. Kol kas planuose daroma prielaida, kad įplaukimo į uostus mokesčiai drastiškai padidės – nuo 80.000 iki net 3,5 mln. USD.

D. Trumpo įsaku nenustatyta, iš kur bus gauta lėšų laivų statybos pramonei atstatyti. Tai turi nuspręsti Jungtinių Valstijų prekybos atstovo biuras (USTR).

Anot K. Gogolio, „sprendimai dėl mokesčių turi būti priimti iki balandžio 17-osios“.

Jei mokesčiai bus įvesti, Lenkijos bendrovė planuoja vežti grūdus ne iš JAV, o iš Kanados. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad Amerikos laivų statyklos bus greitai atkurtos. Ireneuszas Karaskiewiczius, Lenkijos Laivų statybos forumo darbdavių asociacijos generalinis direktorius, pabrėžia, kad daugelis šalių, įskaitant JAV, turi problemų su laivų statybos pajėgumais, o specialistų parengimas ir įrangos pristatymas bus brangus, be to, pareikalaus daug laiko.

Nepatenkinti taršos mokesčiais

JAV ne tik pertvarko savo laivų statyklas ir riboja Kinijoje pastatytų laivų patekimą į JAV uostus, bet ir grasina imtis atsakomųjų veiksmų, jei bus sutarta griežtinti laivybos anglies dioksido išmetimo mažinimo politiką. Teigiama, kad tokie planai gali sumažinti amerikiečių konkurencingumą ir taip pakenkti jų jūrinio sektoriaus atgaivinimo planui.

Šiuo metu Europos laivybos rinkoje veikia ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Pagal ją laivų savininkai, plaukiojantys į Europos uostus, šiais metais privalo padengti 70%. išmetamo CO2 kiekio vertės (pagal praėjusių metų ataskaitose nurodytus kiekius), o nuo 2026 m. – visus 100%.

„Jei laivas atplaukia į ne ES uostą, jis sumoka 50% šios vertės. Dabartinė CO2 apyvartinių taršos leidimų vertė yra apie 60 Eur už toną. Sudeginus toną standartinio jūrinio kuro, susidaro apie 3 tonas CO2. „Panamax“ tipo balkeris per dieną sudegina 20-30 tonų degalų, o konteineriniai laivai, kurie plaukia greičiau, sudegina kur kas daugiau“, – paaiškina K. Gogolis.

Nepatenkintųjų – daugybė

Amerikiečiai ir daugelis Europos įmonių yra nepatenkinti šia sistema.

Londone šią savaitę vykusioje Tarptautinės jūrų organizacijos Saugios laivybos komiteto (MEPC IMO) 83-ojoje sesijoje organizacija ragino įvesti pasaulinį laivybos mokestį, iki 2050 m. siekiant neutralaus išmetamų teršalų balanso jūroje. Prieštaraudami šiems planams, amerikiečiai atšaukė savo delegaciją iš Londono ir pagrasino atsakomosiomis priemonėmis kompensuoti bet kokius JAV laivams taikomus mokesčius ir atlyginti Amerikos žmonėms bet kokią kitą ekonominę žalą, atsiradusią dėl priimtų reguliavimo priemonių.

I. Karaskiewiczius pripažįsta, kad šis grasinimas sukėlė nerimo jūrų logistikos pramonėje dirbantiems verslininkams, tačiau kol kas nežinoma, kas už jų slypi.

K. Gogolio teigimu, sunku nuspėti, ką darys amerikiečiai. Jis primena, kad jie turi tik 180 laivų su savo vėliava ir tik nedaugelis jų užsuka į Europą. Dauguma šių laivų plaukioja pagal vadinamąjį Joneso aktą ir atlieka amerikietišką kabotažą. Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad amerikiečiai, imdamiesi atsakomųjų veiksmų, gali nustatyti papildomų mokesčių, pavyzdžiui, laivams, plaukiojantiems su Europos šalių vėliavomis.

Po JAV protesto, kritikos strėlės atskriejo ir iš Graikijos pusės.

„Manome, kad neseniai priimtas JAV sprendimas pasitraukti iš MEPC 83 išryškina problemas, susijusias su nežinomų ir nepatikrintų alternatyvų skatinimu, tuo pat metu reikalaujant milžiniškų pinigų sumų, siekiančių 100 mlrd. USD ar daugiau per metus, siūlant pernelyg agresyvius ir nerealius sprendimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo“, – sakė Marija Angelikoussis, „Angelikoussis Group“ generalinė direktorė, kurią citavo „TradeWinds“. Anot jos, minima suma susidarė dėl prognozuojamo laivybos degalų sąnaudų padidėjimo dėl visuotinių klimato mokesčių įgyvendinimo.

Lenkų ministras: sprendimai bus priimti rudenį

Kaip „Puls Biznesu“ sakė Arkadiuszas Marchewka, Lenkijos Infrastruktūros ministerijos valstybės sekretorius, JAV pasitraukimas iš derybų Londone yra signalas kitoms šalims, tačiau jis nieko pernelyg nekeičia.

„Iš padėties, susijusios su muitais, matome, kad D. Trumpo administracijos politika gali keistis diena iš dienos. Šiuo metu nėra priimta jokių konkrečių sprendimų dėl taršos mokesčių, derybos truks iki rudens. Tai laikas, kai visos IMO šalys, priėmusios laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo strategiją, įskaitant JAV, turi parengti konkrečius sprendimus. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo klausimas yra išimtinė ES kompetencija, o Lenkija privalo laikytis suderintos valstybių narių pozicijos. Nepaisant to, mes aktyviai dalyvaujame Komiteto darbe, taip pat ir pirmininkaudami“, – kalbėjo A. Marchewka.