Išsemiamos Kinijos subsidijos brangins traukinius į Europą

Pekinui siekiant susidoroti su keliomis galimomis ekonominėmis krizėmis, Kiniją su Europa jungiančių geležinkelių įkainiai gali gerokai pabrangti. Apie tai rašantis britų logistikos naujienų portalas „The Loadstar“ skelbia, kad Kinijos vyriausybė, kaip manoma, ruošiasi greičiau nei tikėtasi sumažinti savo ilgametes subsidijas geležinkeliams, kuriuos buvo siekiama įtvirtinti kaip visavertę alternatyvą greitam, tačiau brangiam oro transportui aviacijai ir pigiai, tačiau lėtai laivybai.

Skaičiuojama, kad normaliomis sąlygomis jūromis Kinijos kroviniai Vakarų Europą, plaukiant aplink Afriką, pasiekia maždaug per 40 dienų. Tuo metu geležinkeliu tranzito trukmė siekia  iki 14 dienų. Oro transportas krovinius nugabenti į Europą leidžia per maždaug 3–5 dienas.

Ruošiasi paslaugų brangimui

„The Loadstar“ cituojamas ekspeditorius, vykdantis veiklą visoje Kinijoje ir Europoje, sakė, kad jie jau ruošiasi galimam geležinkelio transporto brangimui. Jis svarstė, kad sumažėjus subsidijoms, geležinkeliai vargiai konkuruos su kitomis transporto rūšimis, o netolimoje ateityje gali „smarkiai išaugti“ į Europą važinėjančių traukinių įkainiai.

Įprastai geležinkelis yra tarpinis pasirinkimas kroviniams, kuriems aviacija yra pernelyg brangi, o jūrų transportas – pernelyg lėtas. Traukinių tarp Kinijos ir Europos paklausa padidėja, kai oro transportas perpildomas ir labai brangsta, arba dėl įvairių priežasčių pakyla jūrų transporto kainos. Šiuo metu tikimasi, kad laivybos tarifai gali mažėti dėl sparčiai didėjančių kompanijų pajėgumo ir dėl tikimybės, kad Jemeno hučių sukilėliai gali nutraukti atakas prieš laivus, vėl atverdami trumpesnį maršrutą tarp Europos ir Azijos.

Greitasis koridorius

„China Daily“ aiškina, kad Kinijos-Europos krovininių traukinių linija sukurta kaip greitesnis prekybos maršrutas, kuriuo sudaroma galimybė Kinijoje pagamintiems produktams greičiau ir pigiau pasiekti Europą. Iš kitos pusės – tai yra galimybė ir Europos gamintojams ir prekybininkams pasiekti Kinijos rinką.

Eurazijos geležinkelio aljanso indekso (ERAI) tinklalapio pateikiamais duomenimis, 2024 m. tarp Kinijos ir Europos važiavo 19.392 traukiniai, pervežę 2 mln. TEU (vieną 20-ies pėdų konteinerį atitinkantis mato vienetas) krovinių. Lyginant su 2023 m., tai rodo atitinkamai 10,7% ir 9,2% augimą. Šių krovinių vertė siekia apie 28 mlrd. Eur. Lyginant su 2023 m. užfiksuota 15,2 mlrd. Eur verte, tai yra 84,9% augimas.

Duomenų analitikų „Upply“ duomenimis, 2024 m. į Lenkiją per Baltarusiją įvažiavo gerokai kuklesnis kiekis – 292.950 TEU krovinių. Dar 23.790 TEU keliavo į Vokietiją ir tik 7.900 TEU – į Belgiją.

ERAI tinklalapyje skelbiama, kad 2024 m. pagrindinės krovinių grupės buvo elektroninė ir komunikacijos įranga (15,36%), mechaninė įranga, mechanizmai, kompiuteriai (12,24%), automobilių komponentai (10,48%). 

Tačiau geležinkelio, kaip ir oro transportas, yra tam tikros nišos, nes vienas traukinio sąstatas gali gabenti tik apie 48 konteinerius. O didieji laivai gali jų gabenti daugiau, nei 20.000.

Kelias per Rusiją

Geležinkelis turi daugybę iššūkių: jis kerta nemažai valstybių sienų, todėl jo tranzito laikas pailgėja dėl muitinių biurokratinių procedūrų. Be to, didžioji dalis pagrindinio kelio tarp Kinijos ir Europos eina per Rusiją – tarptautinėmis sankcijomis apkrautą agresorę. VŽ kalbinti ekspeditoriai tvirtina, kad Lietuvoje esama užsakovų, kurie dėl šios priežasties atsisako geležinkelio paslaugų, rinkdamiesi galimas alternatyvas.

Geležinkelio linija Europos Sąjungą pasiekia per Kazachstaną, Rusiją ir Baltarusiją. Kirtę pastarosios pasienį su Lenkija, traukiniai iškraunami Malaševičės terminale, krovinius paskirstant po likusią Europą, įskaitant sunkvežimiais pasiekiamą Lietuvą. 

Geležinkelio logistikos naujienų portalas „Railfreight“ skelbia, kad šio terminalo apkrovos vis mažėja, o sausį Baltarusijos-Lenkijos pasienį kirto tik 21 traukinys. Šis skaičius yra toks pat mažas, kaip ir 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.

„The Loadstar“ taip pat skelbia, kad geležinkelių transporto apimtį turėtų mažinti ir auganti tendencija mažos vertės prekių gamybą perkelti iš Kinijos į Kambodžą, Tailandą ir Vietnamą.

Ribota reikšmė Lietuvai

VŽ turimais duomenimis, į Lietuvą gabenamų krovinių logistikai traukinių jungties per Malaševičės terminalą reikšmė yra ribota: vieni kalbinti ekspeditoriai tvirtina, kad 2022 m. Rusijos pradėta plataus masto invazija į Ukrainą didelę dalį krovinių užsakovų privertė savo prekes perkelti į laivus: vieni nenorėjo, kad jų prekės keliautų per Rusiją dėl moralinių paskatų, kiti dėl pragmatinių – nerimaudami, kad neprognozuojamos valstybės teritorijoje gali kilti nenuspėjama žala. Tačiau pastaruosius palaikydavo kinų siuntėjų entuziazmas ir pažadai suteikti reikiamą draudimą.

Dovydas Vazgirdas, UAB „Neto Logistika“ vadovas, VŽ sako, kad Kinijos Vyriausybės subsidijų stabdymas tėra laiko klausimas, o krovinių gabenimas iš Kinijos per Malaševičės terminalą jau senokai praradęs aktualumą tiek dėl įkainių, tiek dėl Rusijos taikomų sankcijų.

„Šiandien konteinerį jūromis galiu atgabenti už 3.500 USD, tai geležinkeliu vien iki Malaševičių atvežti kainuotų apie 7.000 USD. Ir dar nuo ten reikėtų atsivežti iki Lietuvos, – aiškina logistikos specialistas. – Tiesa, traukiniu krovinys atvažiuoja per 3–4 savaites, o jūra dabar iki Klaipėdos trunka 2,5 mėnesio. Laivai neturi daug krovinių, tai yra labai sumažinę greitį, taupo degalus ir aplink Afriką plaukia labai ilgai.“

D. Vazgirdas sako, kad nuo naudojimosi traukiniais atgraso ir išplėstos Rusijos sankcijos tranzitu gabenamiems kroviniams.

„Draudimai apima labai daug krovinių grupių – pradedant nuo technologijų, kaip kameros, akumuliatoriai, iki paprasčiausių prekių. Malaševičėje kroviniai taip pat labai kruopščiai tikrinami. Jeigu konteinerio deklaracijoje randama neleistina prekė – stabdomas ne konteineris, o visas traukinys. Procesas gali užtrukti iki poros mėnesių, aiškinant, kad vyksta tyrimas“, – pasakoja logistikos specialistas.

Nekonkurencinga kaina

ERAI skelbia, kad šių metų sausį konteinerių krovinių vežimo apimtis geležinkeliais tarp Kinijos ir Europos, lyginant su 2024-ųjų gruodžiu, sumažėjo 4%. Tai visų pirma įvyko dėl to, kad lyginamuoju laikotarpiu 23% sumažėjo krovinių vežimas Rusijos teritoriją apeinančiu Vidurio koridoriumi ir 48% sumažėjo krovinių iš Europos į Kiniją.

Per paskutines dvi vasario savaites krovinių vežimo geležinkeliais tarifai pagrindiniais Kinijos-Europos maršrutais sumažėjo 3–4%, vidutiniam tarifui svyruojant nuo 5.550 USD iki 7.200 USD už 40-ies pėdų konteinerį (FEU).                     

Tuo metu jūrų transporto rinkoje fiksuojami maždaug per pusę pigesni įkainiai, o artimiausiu metu tikimasi, kad juos žemyn spaus pertekliniai transporto pajėgumai, kuriuos vis didina jūrų bendrovių gaunami naujai pastatyti didelės talpos konteineriniai laivai.