A. Latakas: uostai stengiasi eiti lauk iš miestų – tas pats bus ir Klaipėdoje

Praėjusių metų Klaipėdos uosto krova, siekusi 35,5 mln. t yra pozityvus ženklas po kritimo, tačiau geriausiais 2020 m. uostas perkovė gerokai daugiau – 47,79 mln. t.

A. Latakas sako, kad stabilizavimąsi ir 9% augimą nulėmė keli veiksniai, tarp jų ir uosto krovinių perorientavimas – dar 2021 m. tranzitinių krovinių, daugiausiai iš Baltarusijos ir Rusijos uoste būdavo apie 40%, kai šiandien liko 5%. Per pastaruosius kelis metus atlikta daug investicijų į infrastruktūrą tiek iš direkcijos, tiek iš jame dirbančių įmonių.

„Rezultatas yra iškeptas pyragas, bet turbūt didelę reikšmę turi ir tešlos maišymas. Uoste yra daug naujų idėjų, daug naujų tendencijų, kurios, matyt, bus tęsiamos ir toliau, ir tas rezultatas turėtų augti“, – VŽ podkaste kalbėjo uosto vadovas.

Tačiau norint rimtai augti ir konkuruoti Klaipėda turės taikytis prie pasaulinių tendencijų. A. Latakas mato poreikį jau dabar iš naujo pradėti kalbėti apie išorinį uostą ir naujas teritorijas. 

Uoste neseniai viešėjusiam susisiekimo ministrui Eugenijui Sabučiui Uosto direkcijos vadovas taip pat kalbėjo apie seniai keltą idėją statyti išorinį Klaipėdos uostą, išsidėsčiusį toliau nuo miesto centro ar netgi išeinanti iš Kuršių marių ribų. Svarstymai dėl tokio uosto 2021 m. buvo įšaldyti.

Anot A. Latako, uosto teritorinė plėtra ateityje bus būtina norint konkuruoti su labai sparčiai besivystančiais Lenkijos uostais ir kitais didžiausiais Europos žaidėjais.

„Šiandien yra paprasta nuvažiuoti, žiūrėti, domėtis ir mes matome, kas vyksta Europos uostuose. Kurį mes bepaimtume, tą patį Antverpeną paimkime, kokia vyksta konversija iš miesto centro. Uostai stengiasi eiti lauk. Kodėl? Todėl, kad tampa labai brangu dirbti. Lygiai tas pats bus ir Klaipėdoje“, – nurodė A. Latakas.