Rezonuojantis „airBaltic“ lėktuvų variklių remonto planas drebina vadovo kėdę

Pirmadienį posėdžiavusi Latvijos valdančiosios koalicijos taryba neapsisprendė, ar reikalauti Martino Gausso, nacionalinės aviakompanijos „airBaltic“ valdybos pirmininko ir CEO, nušalinimo iš pareigų ir nutarė palaukti šios bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimo. Apie tai skelbianti agentūra BNS rašo, kad Evika Silinia, vyriausybės vadovė, po pasitarimo sakė vertinanti šios bendrovės svarbą valstybei, ji turi užtikrinti visuomenei mobilumą bei tai daryti gerai.

Reikalauja paaiškinimo

„Deja, metų pradžioje paskelbtas pareiškimas apie masinius skrydžių atšaukimus nebuvo iki galo paaiškintas“, – sakė premjerė ir pridūrė, kad tai sukėlė šurmulį visuomenėje.

VŽ rašė, kad „airBaltic“ paskelbė atšaukianti 4.670 skrydžių, tai aiškindama nepakankamai sparčiu naujos kartos „Pratt & Whitney PW1500G“ variklių remonto tempu. Nors variklis yra itin ekonomiškas ir pasižymintis maža tarša, tačiau šiame variklyje pernelyg greitai susidėvi kai kurie komponentai, įskaitant anglies pluošto sandariklius ir aukšto slėgio kompresoriaus mentes. Todėl jas reikia keisti kelis kartus dažniau, nei buvo numatyta, o dabar šį procesą trikdo ir stringančios tiekimo grandinės. Martinas Gaussas, bendrovės vadovas, yra viešai pripažinęs, kad dėl to naujųjų „airBaltic“ naudojamų lėktuvų variklius teko ne po vieną kartą remontuoti ir net keisti, tačiau iki šiol tai nesukėlė didelių trikdžių oro linijų veiklai.

Tokius trikdžius pernai patyrė vengrų pigių skrydžių bendrovė „Wizz Air“, kurios naudojami „Airbus A320 NEO“ taip pat varomi naujos kartos „Pratt & Whitney“ variklių. Su tokiais iššūkiais susiduria visų šiuos variklius naudojančių lėktuvų operatoriai visame pasaulyje nuo pat eksploatacijos pradžios 2016 m.

Tačiau dabar Latvijos vežėjo skelbiamas skrydžių atšaukimo mastas sukėlė gerokai didesnį rezonansą, pasiekusį ir kaimyninės šalies vadovybę. Dabar E. Silinia išreiškė lūkestį, kad „airBaltic“ vadovybė sulauks tinkamo įvertinimo per sausio 21-ąją numatytą akcininkų susirinkimą.

Nuomoja lėktuvus kitiems

Šiame kontekste klausimų kelia ir faktas, kad dalį iš 49 savo turimų „Airbus A220-300“ lėktuvų „airBaltic“ nuomoja kitoms kompanijoms. Pavyzdžiui, praėjusį rugsėjį Latvijos bendrovė sudarė trejų metų sutartį su Vokietijos „Lufthansa Group“ dėl orlaivių nuomos. Joje numatoma, kad latviai vokiečiams nuomos iki 21 savo lėktuvų.

Į tai reaguodama Latvijos vyriausybė pareikalavo „airBaltic“ vadovybės išsamiai paaiškinti savo sprendimo priežastis, pabrėždama, jog prieš išnuomodama orlaivius kitoms aviakompanijoms nacionalinis vežėjas privalėjo užtikrinti, kad jos pačios naudojamų lėktuvų parkas būtų veikiantis ir pakankamo dydžio.

Vyriausybės vadovams reikalaujant M. Gausso atleidimo, Kasparsas Briškensas, susisiekimo ministras, pažadėjo, kad „airBaltic“ valdybos darbas bus įvertintas.

Pats M. Gaussas aiškino, kad Latvijos politikai, pasak jo, galbūt besiruošdami artėjantiems rinkimams, dažnai kenkia oro transporto bendrovei.

Latvijos valstybė valdo 97,97% „airBaltic“ akcijų, o likusios priklauso Danijos finansinio investuotojo įmonei „Aircraft Leasing 1“.

Įtarimai dėl interesų

Tai – ne vienintelis M. Gausso rūpestis. Latvijos naujienų agentūra LETA skelbia, kad šalies Korupcijos prevencijos biuras (KNAB) pradėjo tyrimą, siekdamas įvertinti, ar nacionalinio vežėjo vadovas nesupainiojo savo ir valstybinės įmonės interesų. Biuras agentūrai nurodė gavęs privačių asmenų pareiškimų dėl galimų M. Gausso nusižengimų šiuo aspektu.

Pasak LETA, sausio pradžioje Girtas Lapinšas, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ atstovas, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad „Martinui Gausui priklauso Vokietijos įmonė ‚MaGau GmbH“, savo ruožtu valdant įmonę „2e systems GmbH“. O pastaroji esą yra „airBaltic“ tiekėja.

Nacionalinis vežėjas agentūrai LETA paaiškino, kad „2e systems“ su „airBaltic“ bendradarbiauja nuo 2006-ųjų, taigi gerokai anksčiau 2011-ųjų lapkričio, kai M. Gaussas buvo pakviestas tapti aviacijos bendrovės valdybos pirmininku.

Pasak bendrovės, jai pradėjęs vadovauti M. Gaussas deklaravo savo santykius su „2e systems“. Vadovas nurodo, kad jam priklauso 100% „Magau GmbH“ akcijų. Tačiau pastaroji bendrovė esą valdo tik 1,25% „2e systems“ akcijų.

Dabar „airBaltic“ pabrėžia, kad, nepaisant minimalaus dalyvavimo „2e systems“ kapitale, vadovaudamasis interesų konflikto principais, M. Gaussas visada susilaikydavo nuo dalyvavimo, priimant su šiuo tiekėju susijusius sprendimus.

„airBaltic“ taip pat tvirtina, kad šis klausimas sukėlė diskusijas tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose ir tai esą lėmė klaidingos informacijos sklaidą. Dėl to bendrovė skelbia, kad pati kreipėsi KNAB, taip siekdama išsklaidyti įtarimus ir išaiškinti visą situaciją.

Oro kompanija patikslina, kad „2e systems“ teikia informacinių technologijų paslaugas bilietų pardavimo ir elektroninės prekybos bei interneto svetainių priežiūros srityse kelioms aviacijos bendrovėms, įskaitant ir Latvijos nacionalinį vežėja. Pastaroji tvirtina, kad sutartis buvo sudaryta ir vykdoma griežtai laikantis „airBaltic“ parengtos sutarčių politikos, užtikrinant visišką skaidrumą.