Teismas: „Via Lietuva“ turi nutraukti e. tollingo sistemos nuomos konkursą

Klaipėdos apygardos teisme trečiadienį priimta nepalanki „Via Lietuvai“ nutartis dėl elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos (e. tollingo) nuomos konkurso – pripažinta, kad jo bendrovė skelbti negalėjo, kadangi panašų konkursą tokiu tikslu jau buvo paskelbusi anksčiau. Dėl pirmojo konkurso, kuriuo ieškota tokios sistemos kūrėjo, iki šiol taip pat vyksta teisiniai ginčai. „Via Lietuva“ nurodo, jog sprendimą nagrinėja ir vėliau apsispręs, ar jį skųsti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė trečiadienį tenkino UAB „ProIT“ ieškinį „Via Lietuvai“ dėl neteisėtų sprendimų viešajame pirkime Nr. 734423 „Atstuminės kelių rinkliavos Sistemos, paremtos GNSS ar lygiaverte technologija, nuomos pirkimas“. Teismo sprendimu šis pirkimas turi būti nutrauktas.

„ProIT“ ieškinyje nurodoma, kad tiek e. tollingo sistemos nuomos pirkimas, tiek anksčiau vykęs, tačiau dėl teismų nesibaigęs sistemos kūrimo pirkimo konkursai, yra vykdomi dėl to paties objekto.

Šį argumentą palaikė ir Klaipėdos apygardos teismas, nutartyje rašantis: „Iš šio Pirkimo ir Kito pirkimo sąlygų analizės yra akivaizdu, kad: šiais pirkimais yra įsigyjami tokie patys objektai – atstuminė kelių rinkliavos sistema; šiais pirkimais sprendžiami iš esmės tapatūs tikslai; sistemos turėtų pradėti veikti ir veiktų tuo pačiu metu. Šių pirkimų tapatumo niekaip nepaneigia aplinkybė, kad Pirkimu siekia sistemą nuomotis, o Kitu pirkimu – įgyti kaip nuosavybę, kadangi nuomos terminas yra ypač ilgas, todėl sistemų eksploatavimo terminai persidengs.“

Teismo dokumentuose nurodoma, kad pati „ProIT“ antrajam konkursui pasiūlymo neteikė, tačiau ji yra pirmojo konkurso laimėtoja, turinti „Via Lietuvai“ sukurti naują sistemą. Dėl šio konkurso taip pat vyksta teisiniai ginčai.

Teismas antrąjį pirkimą ne tik pripažino neteisėtu ir įpareigojo „Via Lietuvą“ nutraukti procedūras, tačiau ir nurodė apmokėti „ProIT“ 11.271 Eur išlaidas advokatui ir 3.358 Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Naują viešojo pirkimo konkursą dėl sistemos nuomos „Via Lietuva“ paskelbė šių metų rugpjūtį. Kalbėdamas su VŽ, bendrovės vadovas Marius Švaikauskas sprendimą argumentavo tuo, kad nuo 2021 m. padėtis pasikeitė, egzistuoja ne viena jau sukurta sistema, todėl racionaliau jas būtų nuomoti, o ne kurti iš naujo.

Su konkursu susijęs ir dar vienas ginčas

Trumpame komentare „Verslo žinioms“ „Via Lietuva“ nurodė, kad šiuo metu nagrinėja ir vertina teismo nutartį.

„Sprendimai dėl tolesnių veiksmų bus priimti tik tai atlikus“, – rašoma atsakyme.

Dėl e. tollingo sistemos nuomos viešojo pirkimo tuo pat metu vyksta ir kitas teisminis procesas, šįsyk jau Šiaulių apygardos teisme.

Jame viena iš antrojo konkurso dalyvių, Latvijos įmonė „Araji Holding“, yra pateikusi prašymą stabdyti pirkimo procedūras, kurias teismas tenkino spalio pabaigoje. „Via Lietuva“ šį sprendimą yra apskundusi, prašydama sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki draudimo tik sudaryti pirkimo sutartį, o šį jos prašymą Lietuvos apeliacinis teismas turėtų nagrinėti ketvirtadienį, gruodžio 12 d.

Teisme Latvijos kompanija siekia, kad būtų panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų reikalavimai dėl būtinos patirties ir jų išaiškinimai.

Marius Švaikauskas, „Via Lietuvos“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Via Lietuva“ VŽ yra nurodžiusi, jog teismo prašo įpareigoti „Araji Holding“ pateikti užstatą ir banko garantiją 18 mln. Eur.

„Matydami, jog į teismą kreipėsi jokio turto, darbuotojų neturintis ir veiklos nevykdantis tiekėjas ir suprasdami, kad net laimėjus bylą, nebus galimybių ne tik atgauti teismo išlaidas, tačiau ir pareikalauti žalos atlyginimo, pateikėme prašymą įpareigoti „Araji Holding“ pateikti 10.000 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidoms ir 18 mln. Eur dydžio banko garantiją, kad bus kompensuota žala dėl to, kad projektas vėluos. Šie klausimai dar nėra išspręsti“, – nurodė bendrovė.

Kaip jau rašėme, dėl šios įmonės „Via Lietuva“ kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Valstybės Saugumo departamentą (VSD). Pasak M. Švaikausko, „Araji Holding“ 2022 m. finansinėje atskaitoje nurodo iš esmės jokios veiklos nevykdanti nuo 2021 m., ji nėra ir PVM mokėtoja.

Vis dėlto, jei „Via Lietuva“ bus priversta nutraukti viešajį pirkimą, Klaipėdos apygardos teismo pripažintą neteisėtu, ginčo su „Araji Holding“ kontekstas reikšmingai keistųsi.

Mes vėl esame visiškai surištomis rankomis, bet ieškome alternatyvų ir ruošiamės planui C, kad e. tollingą turėtume 2026 m. sausio 1 d. Ir mes tikrai tą padarysime, nepaisant visų teismų, laikinųjų apsaugos priemonių, – praėjusią savaitę VŽ tikino M. Švaikauskas.

Pirmasis pirkimas dar nesibaigė

Nuo e. tollingo diegimo Lietuvoje viešųjų pirkimų inicijavimo 2021 m. pradėti 5 teisminiai ginčai, iš kurių vienas vyksta iki šiol.

Jame kita pirmojo konkurso dalyvė, Čekijos kompanija „Tollnet“, teisme siekia, kad būtų panaikinta tuomet sudaryta pasiūlymų eilė ir jis būtų vykdomas iš naujo.

Anot „Tollnet“, laimėtoja paskelbta „ProIT“ konkursui teikė klaidinančią informaciją apie dalyvavimą kuriant panašias sistemas užsienyje. Taip pat teigiama, kad „Via Lietuva“ negali su laimėtoja pasirašyti sutarties, nes „ProIT“ įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o sutartis su ja keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Šis ginčas birželį grąžintas iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Jis spalį darkart pripažino „ProIT“ teisėta konkurso laimėtoja, tačiau šis sprendimas nėra galutinis.

„Proit“ į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta 2022 m. Valstybinės duomenų agentūros prašymu, dėl nekokybiškai atliktų informacinės sistemos modernizavimo darbų. Bendrovė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta ir 2024 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu. Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamais duomenimis, šie sprendimai nėra panaikinti.

E. tollingo startui – nauji iššūkiai

Neatmestina, kad naujasis teismo sprendimas gali dar labiau komplikuoti ne kartą atidėtos sistemos paleidimą. Nors paskutinis planuotas jos startas buvo nurodytas 2025 m. liepos 1 d., gruodžio pradžioje Seimas terminą dar kartą nukėlė iki 2026 m. sausio 1 d.

e. tollingo principu veikiantis kelių mokesčių surinkimas, pagal principą „teršėjas moka“ pagrįstas mokesčiu už nuvažiuotą atstumą, Susisiekimo ministerijos vertinamas kaip svarbus žingsnis modernizuojant kelių infrastruktūrą. Šios sistemos įdiegimas Lietuvoje yra įtrauktas ir į privalomų įgyvendinti projektų sąrašą, apibrėžtą ES teisės aktuose valstybėms narėms.

Dabar galiojanti vinječių sistema remiasi mokesčiu už laiką, iš jos surenkama apie 50 mln. Eur. Skaičiuota, kad įdiegus e. tollingo sistemą, būtų galima surinkti per 110 mln. Eur. Paskirtasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, kad iš e. tollingo kasmet maksimaliai būtų galima surinkti apie 300 mln. Eur.

Surinktos lėšos už naudojimąsi šalies keliais keliautų į „Via Lietuvos“ biudžetą.