Plius 30 tūkstančių: motociklų karštinė Lietuvoje neblėsta

Verta pradėti nuo skaičių – motociklų ir motorolerių parkas Lietuvoje kasmet pasipildo bent 7.000 vienetų.

„Regitros“ duomenimis, motociklų, kurių kubatūra viršija 50 cm3 ir kurių maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h (L3 klasė), nuo 2020 m. padaugėjo 60%, nuo 42.000 iki 68.000. Palyginti su 2017 m., matyti dar didesnis skirtumas – Lietuvoje šiuo metu oficialiai yra net 40.000 motociklų daugiau, nei buvo prieš septynerius metus.

Triračiai motociklai, užimantys dvi atskiras L kategorijas, prie šio būrio prideda dar 2.000 vienetų.  O atskirai skaičiuojamų mopedų, dažnai tampančių pirmuoju žingsniu link „rimtesnių“ motociklų, šalyje yra apie 19.000.

Maža to, įregistruotų naujų motociklų skaičius šiais metais jau yra rekordinis. Nors šaltuoju metų laiku pardavimai sulėtėja, manoma, kad pavyks pasiekti ir bendrą registruotų motociklų skaičiaus rekordą.

Tai, kad naujų motociklų parduodama vis daugiau, yra reikšminga, mat vidutinis Lietuvos motociklų parko amžius kol kas gana didelis (18,3 metų) ir yra porą metų didesnis nei lengvųjų automobilių. 

Yra ir „minkštųjų“ ženklų, kad motociklai Lietuvoje smarkiai populiarėja. Pavyzdžiui, pernai pirmąkart surengtas konkursas „Lietuvos metų motociklas“, kurio organizatoriai jo idėją grindė tais pačiais argumentais – susidomėjimas motociklais auga. Analogiškas konkursas „Lietuvos metų automobilis“ rengiamas dar nuo 1996 m.

Postūmio šaltiniai – pandemija ir ekonomika

„Verslo žinių“ kalbinti šalies motociklų pardavėjai sako, kad prie tokio populiarumo ir ypač naujų motociklų pardavimų smarkiai prisidėjo 2021–2022 m. COVID-19 pandemija. 

„Pandemija sukūrė situaciją, kai pinigai būdavo išleidžiami ne tolimoms kelionėms, o skiriami aktyvioms pramogoms vietoje. Mes Baltijos šalyse turime didžiausią gyventojų skaičių, bet estai ir latviai pirkdavo daugiau motociklų. Gal reikėjo ko nors, kas rinką išjudintų, sukrėtimo kaip COVID-19. Kai balandį–gegužę 2020 m. viskas pasileido, taip iki šiol viskas labai sėkmingai važiuoja. Kitas dalykas – atsidarė labai daug oficialių motociklų gamintojų atstovų“, – „Verslo žinioms“ nurodo Mindaugas Šimėnas, UAB „Motoshop“ salono vadovas.

Gediminas Saudargas, automobiliais ir motociklais prekiaujančios UAB „Auto Nippon“ vadovas, pritaria, kad važiavimas motociklu su niekuo nekontaktuojant, vienam ir dar su šalmu puikiai atitiko pandemijos laikų realijas. O pirmąkart ar iš naujo išbandę lietuviai su šia transporto priemone jau nebesiskyrė.

Pašnekovai pastebi ir kitą aspektą – lietuviai ekonomiškai prakuto.

„Per pandemiją teko rašyti vienai gamyklai apie Lietuvos ekonomiką, nurodžiau Lietuvos banko duomenis apie indėlius. Tuo metu bendra suma buvo apie 16 mlrd. Eur, o dabar šviežiausi duomenys jau rodo, kad laikomi 24 mlrd. Eur. Žmonės pinigų turi. Vertinant globaliau – pažiūrėkite, kaip auga laivų pardavimai, kitų brangių dalykų. Išvada – turtingėjam, galime sau leisti turiningą poilsį“, – svarsto Gintas Bliuvas, UAB „Autobrava“ vadovas.

Panašios tendencijos fiksuotos visame pasaulyje – dėl pandemijos ribojimų daugiau laiko praleidę namie, gyventojai sutaupydavo pinigų ir įsigydavo stambesnius pirkinius. Tuo pačiu metu Lietuvoje augo algos, todėl kalbos apie „lietuviškus atlyginimus“ ir „vakarietiškas kainas“ turi vis mažiau prasmės.

Šios priežastys lėmė ir padidėjusius naujų motociklų įsigijimus.

„Lietuviai, labai mėgstantys naudotus daiktus, įskaitant ir automobilius, atrado, kad įsigyti naudotą motociklą nebūtinai yra tiek smarkiai brangiau nei naują, ką ir kalbėti apie kokybę. Žmonės pradėjo daugiau uždirbti ir suprato, kad gali sau leisti įsigyti ar nuomotis laisvalaikio praleidimo priemonę už gana įkandamą kainą“, – sako G. Saudargas.

Pastebima, kad prie bumo galėjo prisidėti ir demografiniai aspektai – poroms nesusilaukiant vaikų ar jų susilaukiant vėlesniame amžiuje, jaunesnei šalies gyventojų daliai lieka daugiau pinigų laisvalaikiui. Dalis laisvas lėšas skiria motociklams. 

Važiuojame į motociklizmo mokyklą

Motociklų bumas Lietuvoje, žiūrint į kelerių metų rėžį, atkartoja europines madas ir tendencijas. 

Europos motociklų gamintojų asociacija (ACEM) nurodo, kad 2023 m. penkiose didžiausiose Europos rinkose (Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Ispanija) motociklų registracijų skaičius padidėjo dešimtadaliu, palyginti su 2022 m. Tai – 950.000 papildomų motociklų. Italai per metus priregistravo daugiausia – 320.000 vienetų (18% augimas).

Lietuvos naujų motociklų registracijų skaičiaus augimas 2022 m., palyginti su 2023 m., yra gana nedidelis, apie 2%, tačiau pardavėjai primena, kad didįjį šuolį Lietuva atliko metais anksčiau. „Regitros“ duomenimis, 2022 m. naujų motociklų registracijų skaičius šoktelėjo net 57%, naudotų – 9%.

VŽ pašnekovai pripažįsta, kad Lietuvos rezultatai gali atrodyti labai geri dėl buvusio santykinio atsilikimo – netgi nuo estų ar latvių. Šiose gerokai mažesnėse šalyse gyventojai ir įmonės ilgus metus įsigydavo daugiau motociklų. 

„Ši rinka pradėjo vėlai važiuoti, nuo pandemijos. Anksčiau ji buvo smarkiai mažesnė ir tas augimas „nuo nulio“ nėra toks sudėtingas. Tarkime, 2018 m. mes pardavėme 60 motociklų, šiemet per 200. Taip, tai augimas kartais, bet ilgainiui jis vis tiek pasieks užpildymą ir bus lėtesnis. Bet jis bus, nes motociklizmas Lietuvoje, vadinkime, jau išaugo kūdikystę, darželį, bet dabar einame į mokyklą“, – nurodo G. Saudargas.

M. Šimėnas svarsto, kad menkesnį populiarumą nei kaimyninėse šalyse galėjo lemti nuo sovietmečio pas kaimynus puoselėjamos stiprios motociklų sporto tradicijos.

„Motociklų sporto kultūra ten apie 20 metų lenkia Lietuvą, o tai atsiliepia ir gatvės motociklų pardavimais. Bet šiemet Latvija nuo Lietuvos jau atsilieka apie keliais šimtais motociklų, nors pernai ir užpernai skaičiai buvo apylygiai. Estija, kalbant apie naujus motociklus, atsilieka apie 300“, – matuoja pašnekovas.

Dominuoja kelionėms skirtos kategorijos

„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje populiariausios dvi japoniškos motociklų markės – „Honda“ (13.650 vnt.) ir „Yamaha“ (13.338 vnt.). Penketuką tęsia japonai „Suzuki“ (7.487 vnt.), „Kawasaki“ (6.358 vnt.) ir užbaigia vokiškasis BMW (5.296 vnt.).

Kalbinti pardavėjai sako, kad pirkėjai Lietuvoje renkasi įvairaus tipo motociklus, tačiau dominuoja skirti tolimesnėms kelionėms.

UAB „Autobrava“ pardavinėja itališkus „Ducati“ motociklus, kurie į populiariausių penketuką nepatenka, nes yra brangesni. „Mūsų klientai yra daugiau žmonės, kurie turi supratimą apie motociklus, turi uždarbį ir gali sau tai leisti. Jie yra išsilavinę ir pasiturintys“, – nurodo G. Bliuvas.

M. Šimėnas sako, kad salono klientai renkasi daugiau bekelei ir aktyvioms pramogoms skirtus motociklus – šioje srityje KTM specializuojasi, nors asortimente yra visų rūšių motociklų.

Savo ruožtu G. Saudargas, kurio salonas atstovauja automobilių ir motociklų gamintojai „Honda“, pažymi, kad itin populiarūs tapo motoroleriai, kurių pranašumais vadina pigumą ir prieinamumą. Tam pasitarnavo ir 2021 m. pakeista tvarka, kai vairuotojai, turintys B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, gali įgyti teisę vairuoti lengvuosius A1 kategorijos motociklus supaprastinta tvarka. Tai prisidėjo ir prie geresnių pardavimų.

„Motoroleriais vadinami motociklai iki 125 cm3 kubatūros, jie tapo transporto rūšimi ir kasdieniam gyvenimui, ir pramogai, ypač tinkami miestiečiams. Na, bent jau Vilniaus gyventojui“, – nurodo G. Saudargas.

M. Šimėnas pritaria kolegai – nauja tvarka jo įmonei pridėjo 10% prie pardavimų.

Trys pirkėjų kategorijos

Gausiausia gimstamumo banga per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje fiksuota iki maždaug 1991 m., o vėliau rodiklis labai sparčiai slopo.  Šie „kūdikiai“ jau įsitvirtinę darbo rinkoje, o dalis jų gauna pajamas, leidžiančias laisvalaikį skirti brangesniems hobiams. Galbūt jie ir sukėlė šį šuolį ir dabar matome piką?

Pardavėjai pastebi, kad tarp pirkėjų dominuoja vyrai, sako, kad interesantų amžius gana platus.

G. Bliuvas nurodo, kad „Ducati“ motociklus sau leidžia kiek vyresni klientai, ypač pasiturintys apie 50 metų vyrai, kurie motociklizmą jau yra pačiupinėję kažkuriuo savo gyvenimo laiku. Tačiau, šiais metais pradėjusi prekiauti „Suzuki“ motociklais, bendrovė taikosi ir į „jaunimą“ iki maždaug 30 metų.

„Ateina žmogus ir sako, žinai, aš prieš 20 metų važinėjau su motociklu ir dabar noriu grįžti. Tai – apie 50 metų vyrai. Jie turi pinigų, gali sau tai leisti ir perka“, – pasakoja G. Bliuvas.

Panašiai pirkėjus klasifikuotų ir „Auto Nippon“ vadovas G. Saudargas. Jis nurodo, kad salono klientų amžius yra nuo 18 iki 65 metų, o pirkėjus būtų galima skirstyti į tris grupes: naujokai, patyrę ir sugrįžtantys.

„Vieni, kurie tik pradeda vairuoti, kiti, kurie kažkada vairavo ir „pamiršo“, o dabar prisiminė iš naujo. Ir treti, kurie visą laiką vairavo ir tiesiog keliauja savo motociklizmo keliu toliau“, – sako pašnekovas.

Padės ir klimato kaita?

Kada priartėsime prie šio segmento lubų?

Iš pirmo žvilgsnio, augti tarsi yra kur. Pavyzdžiui, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje motociklą vairuoti leidžiančius trijų kategorijų pažymėjimus vidutiniškai turi apie 185.000 žmonių. Atsižvelgiant į tai, kad motociklų registruota beveik triskart mažiau, o asmenys ir įmonės galimai turi ne po vieną, atrodytų, kad vietos augti dar labai daug.

Nors su tuo, kad motociklų Lietuvoje tik gausės, sutinka visi pašnekovai, kartu pažymima, kad vien tik į vairuotojo pažymėjimų skaičių dairytis nereikėtų. 

M. Šimėnas nurodo, kad dalis pažymėjimus turinčių greičiausiai yra vyresnio amžiaus ir dalis jų savo kilometrus motociklu jau nuvažiavo. Tačiau į jų vietą stoja nauji, tarp jų ir susivilioję lengvesne tvarka įgyti A1 tipo pažymėjimus.

„Tikėtina, kad vyresnio amžiaus motociklininkų, turinčių tokią kategoriją, gal ir nesugrąžinsime, bet ateis naujų, kurie išsibandys, pamatys, kaip viskas gražu, sezonas ilgas, ir supras, kad nori didesnio motociklo“, – nurodo M. Šimėnas.

G. Saudargas mano, kad per artimiausius penkerius metus motociklų pardavimai galėtų paaugti dar 50%. 

„ Ar rinka augs ir kitais metais? Tai lems, ko gero, du veiksniai. Vienas veiksnys yra pinigų kaina ir bendra ekonominė situacija. Antra, jeigu nustos kariauti vienoje ar kitoje šalyje, tai, ko gero, atneš bendrą visuotinį ekonomikos pagyvėjimą. Nes įprastai po tokių didelių perturbacijų, didelių įvykių pasaulio vienoje ar kitoje dalyje taip būna. Bet manau, kad Lietuvos mastu motociklų rinka dar nėra išsemta“, – nurodo „Auto Nippon“ vadovas.

Atrodo, kad motociklų populiarėjimui neraminantys įvykiai ar tendencijos daugiau padeda, nei trukdo: šuoliui Lietuvoje postūmį davė COVID-19 pandemija, o klimato kaita gali ilgai palaikyti šį degimą.

Kalbinti pardavėjai pažymi, kad dėl sausų ir šiltų pastarųjų metų rudenų, motociklų sezonas ilgėja. Tai – reikšminga, nes, kaip nurodo G. Bliuvas, apie 90% žmonių naudoja motociklus pramogai. 

„Patys matote, vasara šiemet truko šešis mėnesius, tai irgi daro įtaką pardavimų skaičiui. Nes jeigu ruduo prasidėtų ne lapkritį kaip dabar, o rugsėjo pradžioje, automatiškai kristų ir pardavimai. Mūsų konkrečiu atveju rekordinis pardavimų ketvirtis buvo trečiasis – vasaros galas, ruduo. Atėjo ruduo, vaikai grįžta į mokyklą, galima skirti laiko sau, oras geras, ką darome?“ – reziumuoja M. Šimėnas.