Vilniaus knygų mugėje – sugrįžimas į geriausius laikus

„Darome Vilniaus knygų mugę jau 24-ą kartą ir padarėme. Pirma jos diena turi karmą: vienais metais mugės nebuvo dėl karantino, kitais prasidėjo karas. Bet ji vėl pražys, bus tokia pati lankoma kaip senais laikais, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį“, – spaudos konferencijoje sakė Lolita Varanavičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė, viena tų, kurie stovėjo prie Vilniaus knygų mugės lopšio. Anot jos, per pastaruosius kelerius metus mugė patyrė įvairių išbandymų, tačiau „visada išliko ta vieta, kur susitinka skirtingi visuomenės sluoksniai, kur literatūra tampa tiltu tarp įvairiausių idėjų ir požiūrių. O šiemet ji bus išties gausi visomis prasmėmis“. 

Diskusijos ir susitikimai 

Kalbėdami apie turinio svorį, organizatoriai pirmiausia mini diskusijas – didelė dalis lankytojų būtent jas ir susitikimus su rašytojais pirmiausia įtraukia į dominančių mugės renginių sąrašą. 

Laikantis požiūrio, kad VKM – platforma ne tik literatūrai, bet ir svarbioms visuomeninėms aktualijoms pristatyti, šiemet diskusijų klube bus aiškinamasi, ar Ukraina — jau pato pavojuje, diskutuojama apie stringančią finansinę ir karinę paramą Ukrainai, apie dirbtinio intelekto (DI) įtaką literatūrai bei knygų ateičiai apskritai, o jau beveik tradiciniu „šortų“ formatu rašytojus kalbins ne tik, kaip įprasta, kritikai, bet ir kolegos rašytojai. 

Susitikimų su rašytojais, Lietuvos ir užsienio, bus daug. Remiantis mugės programa, iš užsienio dalyvaus 31 literatūros cecho atstovas, iš Lietuvos – be skaičiaus. 

Anot Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės, LLV vykdomosios direktorės, šiemet mugėje „yra labai stiprių lietuvių autorių naujienų, sugrįžimų, pradžių, pirmųjų knygų – tokių, kurios, vos išleistos 2023-iaisiais, iškart suintrigavo skaitytojus“. 

„Sakyčiau, šiemet nusimato labai stipri lietuviška programa“, – VŽ sako R. Elijošaitytė-Kaikarė. Anot pašnekovės, atrodo, kad šių metų VKM pagaliau „grįžta tokia, kokią ją atsimename geriausiais jos gyvavimo laikais“. 

„Išties, šiemet mugėje minėsime antrąsias karo metines, tačiau norisi matyti ir daugiau šviesos. Tai, kad šiemet mugėje atsiranda renginių, skirtų knygos prieinamumui ir įvairiam skaitymui, reiškia, jog ji vis labiau atsiveria ir laukia kiekvieno, kad ir kokia forma jie rinktųsi skaityti.“ 

Lietuviškajam flangui dar daugiau gelmės neabejotinai suteiks renginiai, skirti šviesaus atminimo Kęstučiui Navakui, Jūratei Baranovai, Leonidui Donskiui, Grigorijui Kanovičiui. 

„Atrodo, visai neseniai tie žmonės kartu su mumis vaikščiojo mugės erdvėse. Šiandien jų nėra, bet apie jų kūrybą kalbės kiti“, – sakė L. Varanavičienė. 

Jaunimui ir vaikams

Skaičiuojama, kad mugėje bus per 300 renginių – skirtingoms auditorijoms pritaikytomis temomis ir erdvėmis. Viena populiariausių, tikimasi, bus Jaunųjų skaitytojų salė, jos programa sukurta bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija (VDA), Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos audiosensorine biblioteka, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, literatūros pažinimo programa vaikams ir paaugliams „Vaikų žemė“ bei Lietuvos leidėjais. 

Aistė Žukauskaitė, Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė ir VKM kultūrinės programos kuratorė, įsitikinusi, kad tokia erdvė mugėje yra be galo svarbi, norint užauginti jaunąjį skaitytoją, suformuoti ar pastiprinti jo meilę rašytiniam žodžiui.

Šalia tradicinių Jaunųjų skaitytojų salės erdvių – kūrybos erdvės „Be formulių“, Bibliotekų bei Jaunimo taško, šiemet veiks VDA Grafikos katedros kuruojama Įsi-kūrybinės laboratorijos erdvė, skirta įsi-kvėpti, įsi-žiūrėti, įsi-piešti, įsi-kūnyti į meninį knygos pavidalą, įsi-traukti į veiksmą, įsi-rišti knygą, įvairiai dalyvaujant įsi-jausti į knygos kūrimą ir ją įsi-mylėti. Kūrybinėje laboratorijoje vyks iliustracijų, autorinės knygos dirbtuvės, zinų kūrimo dirbtuves ves svečias iš Juodkalnijos Srdja Dragovićius, estų iliustruotoja Ulla Saar kvies į personažų ir komiksų kūrimo mokymus. 

Bibliotekų erdvėje organizuojamos dešimtys interaktyvių ir įtraukių veiklų, kviesiančių įsitraukti į kūrybinio proceso gelmes. Knygų starto kampelyje patys mažiausi lankytojai galės pasiklausyti tėčių skaitomų pasakų, o specialistė Eglė Gudonytė kalbės apie skaitymo naudą nuo pat gimimo. 

Muzikos salė 

VKM visos veiklos, taškai ir erdvės skelbiami jos programoje. Visgi dar vieną „tašką“ reikia paminėti – nuo 2015 m. VKM pradėjusią veikti ir netrukus savarankišku bei vienu didžiausių lietuviškos muzikos renginių Lietuvoje tapusią AGATA Muzikos salę. Sykiu ji tapo ir svarbiausiu metų renginiu atlikėjams bei kitiems muzikos profesionalams: jos stenduose prisistato muzikos kūrėjai ir atlikėjai, įrašų kompanijos, renginių organizatoriai, bilietų platintojai, regionų kultūros centrai ir t. t., šiemet – per 100 dalyvių. 

Pasak Agnės Begetės, šiemet 25-metį mininčios Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorės, Muzikos salėje prisistato tie, kurie pastaraisiais metais padarė ką nors naujo ir įdomaus. „Norinčių dalyvauti yra daugiau nei dalyvių, kiekvienas metras užimtas. Visi labai jaudinasi, ypač tie, kurių stendai įrengti balkonuose, kad jų niekas nematys. Todėl labai kviečiu į balkonus, kur galbūt dar bus daugiau oro“, – pristatydama VKM šmaikštavo A. Begetė. Ji pridūrė, jog jai „itin malonu žinoti, kad Muzikos salė tapo išties reikšminga VKM dalimi, kurios pažiūrėti atvykstama ir iš užsienio“. 

Didina prieinamumą

Mugės rengėjai atkreipia dėmesį, kad šiemet daug dėmesio skirta knygos prieinamumui. R. Elijošaitytės-Kaikarės žodžiais, tai reiškia, jog dalis renginių pritaikyti asmenims, turintiems negalią ar sutrikimą, tad bus verčiami į gestų kalbą, be to, bus pristatyta ne viena knyga, parašyta lengvai suprantama kalba, – tai knygos žmonėms, kuriems dėl įvairių priežasčių sunku suprasti sudėtingesnius tekstus. Pavyzdžiui, Alvydo Šlepiko knygos pavadinimas „Mano vardas Marytė“ tokioje adaptuotoje knygoje tapo „Mano vardas yra Marytė“. 

„Kol kas visko nedaug, bet pradžia gera. Ypač turint galvoje, kad kitaip, savaip skaitančių žmonių Lietuvoje yra apie 400.000. Manau, kad tai labai gražus ženklas, kalbantis apie įvairius būdus prieiti prie literatūros“, – VŽ sakė R. Elijošaitytė-Kaikarė. 

Čia galima paminėti ir sekmadienį, vasario 25 d. 13.30 val., Muzikos salėje vyksiantį „No Shoes“ teatro spektaklį jaunimui apie disleksiją „Pasistengiau“. 

Buitiniai reikalai 

Kaip visada, iš Vilniaus katedros aikštės į „Litexpo“ rūmus kursuos nemokamas autobusas, juo rengėjai siūlo galimybę išvengti varginančių laisvos vietos automobiliui paieškų prie „Litexpo“. 

VKM rengėjai primena, kad daugiausia lankytojų į ją atvyksta šeštadienį, sykiu kviečia bilietus įsigyti internetu, – mugės gerbėjai žino, kad laukiant popierinio bilieto prie kasos galima sugaišti pusvalandį ir ilgiau. 

Vilniaus knygų mugę organizuoja Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, jos interaktyvi programa skelbiama „Litexpo“ svetainėje. 

[infogram id="fe4c98b3-d7de-4e61-8497-9849553def33" prefix="LUK" format="interactive" title="Knygų leidyklos Lietuvoje 2010-2022 m."]