Parodos, kurias šiemet verta aplankyti
2023 m. įvyko daugybė įspūdingų parodų – nuo „vienintelės ir nepakartojamos“ Johanneso Vermeerio Amsterdamo „Rijksmuseum“ iki apžvelgiančių Pablo Picasso gyvenimą ir palikimą, kurios sutapo su dailininko 50-osiomis mirties metinėmis. Surengę paskutines dėl pandemijos atidėtas parodas, pernai muziejai grįžo į įprastos veiklos vagą, apmąstydami klimato kaitos ir kitus aktualius klausimus.
Šiemet parodų kuratoriams irgi bus apie ką mąstyti: 2024-ųjų „ypatingosios savybės“ yra ekonominis netikrumas, pasaulio ateitį lemiantys rinkimai įvairiose šalyse ir pasauliniai konfliktai. Kita vertus, nors viena teorijų sako, kad nėra nepolitiško meno, nuo globalių rūpesčių galima atsikvėpti... muziejuose.
Anselmas Kieferis, „Puolę angelai“
„Palazzo Strozzi“, Florencija, kovo 22 – liepos 21 d.
Vokiečių neoekspresionizmo tapytojo, fotografo, skulptoriaus A. Kieferio (g. 1945) „Puolę angelai“ – tai nauji ir seni paveikslai, skulptūros, grafikos darbai ir instaliacijos, plačiai išskleidžiantys įtakingo vokiečių menininko kūrybą. Pasak „artsy.net“, A. Kieferis, viena svarbiausių XX a. antrosios pusės vokiečių meno figūrų, remiasi įvairiais šaltiniais, įskaitant mitologiją, religiją, filosofiją, kolektyvinę atmintį ir karo istoriją, ypač Antrojo pasaulinio karo poveikį Vokietijos kultūriniam identitetui.
Monumentalaus mastelio darbuose jis derina figūratyvumą ir abstrakciją, siekdamas giliai emociškai, psichologiškai ir fiziškai paveikti žiūrovą. Tyrinėdamas ir kritikuodamas nacionalizmą, sustiprinusį Trečiąjį reichą, A. Kieferis naudoja medžiagas, primenančias tamsiąją, žemiškąją gamtos (anglis ir molis) ir pramonės (sunkieji metalai) pusę. Parodos rengėjai žada atskleisti sudėtingą A. Kieferio kūrybą, jo temų ir medžiagų įvairovę parodydami istorinės renesansinės „Palazzo Strozzi“ architektūros kontekste.
„Paryžius 1874: impresionizmo išradimas“
Orsė muziejus, Paryžius, kovo 24 – liepos 14 d.
Minint impresionizmo 150-ąsias „gimimo“ metines, į parodą įtraukta žymių to laikotarpio menininkų – C. Monet, B. Morisot, P. A. Renoiro ir kitų – 130 kūrinių. Pasak „artsy.net“, parodoje bus galima atsekti politines ir kultūrines aplinkybes, paskatinusias menininkus spjauti į to meto akademines konvencijas (teikusias pirmenybę religiniams ir istoriniams vaizdams) ir imtis tapybos, vaizduojančios kasdienio gyvenimo scenas.
Parodoje „Paryžius 1874“ bus eksponuojami impresionistų kūriniai ir tais pačiais metais debiutavę ne impresionizmo meno kūriniai, iliustruojantys, koks radikalus tuo metu buvo šis naujas stilius.
Paroda vėliau bus rodoma Vašingtone, Nacionalinėje dailės galerijoje.
Fridos Kahlo paroda „?Viva La Vida!"
„Grand Palais Immersif“, Paryžius, rugsėjo 18 d. – 2025 m. kovo 2 d.
Frida Kahlo – neabejotinai garsiausia meksikiečių dailininkė pasaulyje, tačiau, klausia parodos rengėjai, kaip gerai pažįstame ją iš tikrųjų? Paroda Paryžiaus „Grand Palais Immersive“ žada atsakyti į visus klausimus, panardindama jos lankytojus į šios įkvepiančios ir kerinčios kūrėjos vidinį pasaulį.
Paryžiuje pristatoma 14 apdovanojimų pelniusi keliaujanti paroda pasakos apie turtingą ir audringą F. Kahlo gyvenimą, pasitelkiant 360 laipsnių projekcijas, meno kūrinius, nuotraukas ir dokumentus.
Michelangelo: paskutiniai dešimtmečiai
Britų muziejus, Londonas, gegužės 2 – liepos 28 d.
Jungtinė Karalystė, kurios nacionalinėse kolekcijose saugoma nemažai Michelangelo kūrinių, turi visas sąlygas rengti jo darbų parodas. Gegužę Britų muziejuje suplanuota paroda „Michelangelo: paskutiniai dešimtmečiai“, kurioje bus eksponuojami monumentalūs paskutiniųjų 30-ies metų dailininko darbai.
Lapkritį Karališkoji menų akademija (Royal Academy of Arts) sugretins Michelangelo su jo amžininku Leonardo da Vinci ir panagrinės jų įtaką jaunesniajam kolegai Raffaello.
Britų muziejaus parodos pagrindas – Michelangelo persikėlimas į Romą 1534 m. žlugus Florencijos respublikai. Jis ėmėsi daugybės popiežiaus užsakymų, tarp jų – Paskutiniojo teismo freskos Siksto koplyčioje, Šventojo Petro bazilikos atstatymo ir sienų tapybos Vatikano Paulinų koplyčioje. Šiam vėlyvajam produktyvumo pakilimui iliustruoti Britų muziejus pristato nuo 2018 m. restauruojamą karikatūrą „Epifania“ (apie 1550 m.) kartu su parengiamaisiais „Paskutiniojo teismo“ piešiniais, Šventojo Petro katedros architektūriniais projektais ir atrinktais rašytojo kūriniais.
Barbė
Dizaino muziejus, Londonas, liepos 5 – 2025 m. vasario 23 d.
Šiemet minint „Barbės“ prekių ženklo 65-ąsias metines, rengiama didelė garsiausios pasaulyje lėlės paroda. Dizaino muziejaus kuratorei Danielle Thom ir jos komandai, bendradarbiaujant su „Mattel Inc.“, buvo suteikta „speciali prieiga“ prie Barbės archyvų Kalifornijoje.
VERSLO TRIBŪNA
„Babble Coffee Club“ – neseniai duris atvėrusi erdvė pačiame Vilniaus centre (Gedimino pr. 39), kurioje jungiasi vėlyvieji pusryčiai, rūšinė kava ir jauki dovanų parduotuvė.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Kadangi parodą rengia Dizaino muziejus, daugiausia dėmesio bus skiriama Barbės pasauliui – nuo mados ir architektūros iki baldų ir transporto priemonių dizaino. Pavyzdžiui, bus eksponuojamas 1962 m. Barbės svajonių namas su ryškiomis geltonomis sienomis ir moderniais XX a. vidurio baldais. Žinoma, bus ir lėlių, tiek žinomų, tiek dar niekada nematytų.
„Barbė yra vienas labiausiai atpažįstamų prekių ženklų planetoje, o jos istorija vystosi su kiekviena nauja karta“, – sako Timas Marlow, muziejaus direktorius.
„Edvardas Munchas: drebanti žemė“
Muncho muziejus Osle, balandžio 27 d. – rugpjūčio 25 d.
E. Munchas pasaulyje geriausiai žinomas iš ikoniniu vadinamo paveikslo „Šauksmas“, tuo metu paroda „Drebanti žemė“, eksponuojama jo vardo muziejuje Osle, atskleis dažnai nutylimą dailininko žavėjimąsi gamtos pasauliu. Paroda, kurioje bus eksponuojami Muncho darbai iš paties muziejaus kolekcijos ir valstybinių bei privačių kolekcijų, suteiks retą galimybę vienoje patalpoje pamatyti platų Muncho kūrybos spektrą.
„Roy Lichtenstein: šimtmečio paroda"
Vienos „Albertinos“ muziejus, kovo 8 d. – liepos 14 d.
Pernai spalį poparto ikonai Roy'ui Lichtensteinui (1923–1997) būtų sukakę 100 metų, ir Vienos „Albertina“ šiai progai paminėti rengia didelę retrospektyvą. Šimtmečiui skirtoje parodoje bus eksponuojama per 90 darbų nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki vėlyvųjų kūrinių, tapusių poparto klasika.
Casparas Davidas Frydrichas, „Begaliniai peizažai“
„Alte Nationalgalerie“, Berlynas, balandžio 19 – rugpjūčio 4 d.
Pasak „theartnewspaper“, Vokietijos kultūrinio turizmo pramonė tikisi pasipelnyti iš šiemet minimo C. D. Friedricho 250-ojo gimtadienio ir planuoja surengti tris dideles parodas Hamburge, Berlyne ir Dresdene – trijuose miestuose, kuriuose sukauptos geriausios vieno žymiausių vokiečių ankstyvojo romantizmo atstovų darbų kolekcijos.
Visuose miestuose bus eksponuojamas C. D. Friedricho kūrybinis palikimas ir ir gyvenimo dokumentacija, kiekvienoje vietoje pasirenkant skirtingą požiūrio tašką. Hamburgo Kunsthalė koncentruosis į tai, kaip C. D. Frydrichas vaizdavo gamtą ir žmogų bei jo įtaką šiuolaikiniam menui; Dresdene, kur dailininkas gyveno daugiau nei 40 metų, „Albertinume“, bus pristatoma jo kūryba miesto meninės įtakos kontekste.
Berlyno „Alte Nationalgalerie“, XX a. pradžioje iš naujo atradusi menininką, pabrėš savo santykį su juo: šioje galerijoje 1906 m. surengta retrospektyva „Deutsche Jahrhundertausstellung“ sugrąžino C. D. Friedrichą į „apyvartą“, mat po savo mirties 1840 m. jis tiesiog nugrimzdo į nežinią. Parodoje „Begaliniai peizažai“ bus eksponuojama beveik 60 jo tapybos darbų ir 50 piešinių.
