VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Sausio 12-osios renginiai Vilniuje: 

11 val. – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.

17.45 val. – koncertas Seimo Lietuvos laisvės gynėjų ir Vitražo galerijose. Dalyvaus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras, merginų choras „Carmina bellum“, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“. 

19 val. – atminimo laužai Nepriklausomybės aikštėje. Atminimo laužai bus uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto (17.30 val.) bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato (18 val.).

19.30 val. – Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje.

20 val. – koncertas „In memoriam“ Šv. Jonų bažnyčioje, dalyvaus Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Vilnius“ ir solistai. Įėjimas laisvas. 

Sausio 13 d. 12 val. Nepriklausomybės aikštėje – iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.

13.30 val. – žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse.

17.30 val. – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Sausio 14 d. 11.30–13.30 val. – XXX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti.

Startas – aikštelėje prie Antakalnio kapinių Karių kapų gatvėje. Bėgimo trasa drieksis Karių kapų, Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, per Žirmūnų tiltą, Šeimyniškių gatve, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto gatve, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13-osios gatvėmis iki Vilniaus televizijos bokšto. 

Laisvės gynėjų dienos programa Kaune – čia.

Laisvės gynėjų dienos programa Klaipėdoje skelbiama čia. 

Sausio 13 d. 13 val. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Konferencijų salėje (V aukštas), – Serhijaus Loznycos filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ peržiūra. 

Prabėgus daugiau nei 30 metų po SSRS griūties, vienas iš nepriklausomybės judėjimo pradininkų,  muzikos istorikas, filosofas ir politikos lyderis prof. Vytautas Landsbergis žingsnis po žingsnio pasakoja apie dramatiškus 1988–1991 m. įvykius nuo pirmųjų Sajūdžio mitingų iki paskutinio Rusijos kario išvedimo 1993-aisiais. 

Ukrainiečių režisieriaus, istorijos metraštininko S. Loznycos dokumentinis filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ 2021 m. tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA) pelnė pagrindinį apdovanojimą. 

Kino kritikės Rasos Paukštytės tekstas apie šį filmą – čia. 

Sausio 13 d. 18.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, – lenkų kompozitoriaus Henryko Mikolajaus Goreckio „Raudų simfonija“, skirta Sausio 13-ajai paminėti. 

„Tai kūrinys apie mamos ir vaiko ryšį bei skausmą, jo netekus. Tema stipriai susišaukia su Sausio 13-osios įvykiais, kai tėvai, motinos neteko savo vaikų arba vaikai neteko tėvų. Pati tematika jautriai įpinama į muzikinį audinį ir giliai įprasminama jame. Muzika turi savo tėkmę, akcentus ir nuotaiką, kurią drauge bandysime atskleisti su soliste Viktorija Miškūnaite ir simfoniniu orkestru“, – sako dirigentas Ričardas Šumila. 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16) atidaryta paroda „Žmonių muziejaus manifestas“. 

Pasak parodos rengėjų, Žmonių muziejaus manifesto idėja išaugo iš bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ parodų ciklo „Didžioji pramonė“, rengiamo nuo 2017 metų. Parodos siekė stumtelėti pramonės atmintį iš istorijos paraštės, sugrąžinti industrinės bendruomenės liudijimus ir kultūrą į kolektyvinės atminties žemėlapį bei tapti megafonu žmonių balsams.

Žmonių muziejaus manifestą sudaro buvusių Kauno pramonės darbuotojų bei jaunosios kartos tyrėjų ir aktyvistų atsakymai į du klausimus: kodėl reikia išsaugoti pramonės atmintį ir kaip tai padaryti. 

Parodoje – ne tik erdvinis tekstų manifestas, bet ir keli kertiniai būsimojo muziejaus eksponatai, išsaugoti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose bei Lietuvos žmonių spintose: nuo auksu blizgančios prieškarinės Broniaus Pundziaus skulptūros „Pramonės personifikacija“ iki „Laisvės palto“, pasiūto Vilniaus modelių namuose 1990-ųjų vasarį; nuo įspūdingo Stasio Ušinsko vitražo „Studentai praktikoje“ iki šiuolaikinių savadarbių plakatų iš Gegužės 1-osios profesinės sąjungos organizuotų streikų. 

Parodos kuratorė – Auksė Petrulienė, bendradarbiai – „Drobės“, „Inkaro“, Kauno popieriaus fabriko ir Kauno radijo gamyklos bendruomenės. 

Paroda veiks iki vasario 11 d.

Kaune, Lietuvos švietimo muziejuje (Vytauto pr. 52), atidaryta tarptautinė paroda „Edgar Degas. Impresionizmas: atvira tiesa“.

Viename seniausių Lietuvos muziejų, 2022 m. rudenį paminėjusiame 100-metį, eksponuojami 35 impresionisto Edgaro Degas (1834–1917) grafikos darbai. 

Parodą organizavo „Art Expo SIA“ (Ryga, Latvija) ir Lietuvos švietimo muziejus, ji veiks iki kovo 24 d. 

Daugiau apie Lietuvos švietimo muziejų – čia. 

Vilniaus rotušėje atidaryta menininkų Pauliaus Šliaupos ir Manu Engelen paroda.

Paulius Šliaupa (g. 1990) – šiuo metu Belgijoje gyvenantis ir kuriantis jaunosios kartos lietuvių menininkas. Pradėjęs nuo tapybos,  jis kuria video filmus, fotografuoja, rašo meno tekstus. Vilniaus galerija „Meno niša“ jo kūrinius pristatė tarptautinėse meno mugėse Paryžiuje, Budapešte, Berlyne, Kelne. P. Šliaupos kūrinių yra įsigiję įvairių šalių muziejai ir meno kolekcininkai, jų yra įtraukta į šių metų Lietuvos sezono Prancūzijoje programą. 

Manu Engelen (g. 1984) gyvena ir kuria Levene, Belgijoje. P. Šliaupos bendradarbiavimas su belgu menininku M. Engelen prasidėjo jų rezidencijos Gente Belgijoje metu. Kartu kurdami HISK rezidencijoje ir keliaudami menininkai pradėjo savo skirtingų kūrybų dialogą. 

Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje (Pilies g. 40), atidaryta Ukrainos menininkų Andrijaus Ilinskij ir Olenos Sagaida objektų paroda „Švytėjimas“. 

Šviečiančių keramikos skulptūrų, bareljefų ir kitokių objektų paroda vyks iki sausio pabaigos.