Kviečiu į kiną: kalėdinis kino kokteilis

Metų pabaigoje tradiciškai kviečiu į kiną. Ir prisimenu, kad ne kartą reikėdavo ilgokai naršyti po repertuarus ieškant filmų, kurie, nebūdami nei kalėdiniai, nei proginiai, savaime yra šventė, malonumas, išmintingas turinys. Šie, besibaigiantys 2023-ieji, buvo kaip reta geri kinui metai. Visokiam kinui – ir festivaliniam, arthausiniam, ir meinstryminiam, didžiajam komerciniam ekranui. Metų pabaiga irgi pilna visko, net neįmanoma detaliai aprėpti visų prasmingų pasiūlymų, tad akcentuosiu kelis.

Kalėdiniam vakarui ar Naujųjų metų išvakarėms tinkamų variantų kino teatruose apstu įvairaus skonio žiūrovams, tačiau šis tekstas visgi yra proga atkreipti dėmesį į gerą dramediją, kino meditaciją ar netikėtos kokybės rimtą hibridinį filmą, prie kurio prisidėjo lietuviai. Juk šokoladiniam „Vonkai“ su pagrindinį vaidmenį atliekančiu publikos numylėtiniu Timothee Chalamet jokių rekomendacijų ar raginimų nereikia, jis kaip fejerverkas – visi einantys pro šalį pastebi ir vartoja.

Su maloniu liūdesiu

Bet yra ir ne tokių šokoladinių vertingų filmų. Šįmet „Kino pavasaris“ paskelbė, kad Lietuvoje platins geru turiniu garsėjančios amerikiečių kompanijos „A24“ filmus, ir pažadą kol kas tęsi. Kino teatruose dar galima rasti šios studijos filmo „Praėję gyvenimai“ vieną kitą seansą – romantiškas ir nepaprastai malonus liūdesys lydi paprastą istoriją, kurią su neapibūdinamu lengvumu sukūrė debiutantė Celine Song. Po filmo labai norisi aplankyti Niujorką, tiesiog tuoj pat.